Žaidimų išsaugojimas – iniciatyvos „Stop Killing Games“ pagrindinis tikslas. Šiuo judėjimu bandoma sustabdyti leidėjus nuo sukurtų žaidimų naikinimo, ir yra žengiama į naują etapą. Parašų skaičius išaugo tiek, kad leidėjai nebegali ignoruoti žaidėjų reikalavimų. Pirmiausia, šiek tiek atnaujintos informacijos: parašų skaičius galimai sumažės, nes kai kurie bus pripažinti negaliojančiais arba galimai sukurtais botų – tai nelegalu, todėl jie bus pašalinti, tad būtinai pasitikrinkite ar teisingai įrašėte savo duomenis peticijoje.
Vis dėlto „Stop Killing Games“ pasiekė savo tikslą ir artėjam prie 1 250 000 parašų skaičiaus, ir tai jau pergalė. Tačiau dabar, kai reikiamas parašų skaičius teoriškai surinktas, iniciatyva patraukė Europos žaidimų leidėjų dėmesį. Ir, švelniai tariant, jie nėra sužavėti, kad šis judėjimas įgavo tokį pagreitį.
„Video Games Europe“ atsakas: tiesa ar tik pasiteisinimai?
Neseniai „Video Games Europe“ (VGE) – organizacija, susijusi su žaidimų įstatymais ir platinimu Europoje – oficialiai sureagavo į „Stop Killing Games“. Štai jų pareiškimas:
„Vertiname mūsų bendruomenės aistrą. Tačiau sprendimas nutraukti internetines paslaugas yra daugialypis, niekada nepriimamas lengvai ir turi būti galimas, kai internetinė patirtis nebėra komerciškai perspektyvi. Suprantame, kad tai gali nuvilti žaidėjus, bet kai tai įvyksta, industrija užtikrina, kad žaidėjai gautų teisingą įspėjimą apie būsimus pokyčius, laikantis vietos vartotojų apsaugos įstatymų.
Privatūs serveriai ne visada yra perspektyvi alternatyva, nes mūsų apsaugos priemonės, skirtos apsaugoti žaidėjų duomenis, pašalinti neteisėtą turinį ir kovoti su nesaugiu bendruomenės turiniu, neegzistuotų, o tai paliktų teisių turėtojus atsakingus. Be to, daugelis žaidimų nuo pat pradžių kuriami tik internetiniam režimui. Šie pasiūlymai apribotų kūrėjų pasirinkimą, padarydami šiuos žaidimus neįperkamai brangius kurti.
Esame pasirengę aptarti savo poziciją su politikos formuotojais ir tais, kurie vadovavo Europos piliečių iniciatyvai ateinančiais mėnesiais.“
Perskaičius pareiškimą, turime tikrai ką aptarti. Ir pradėkime nuo to, kad kas čia parašyta tikrai nėra gera žinia. VGE akivaizdžiai priešinasi „Stop Killing Games“, teigdami, kad judėjimo reikalavimai nerealistiški. Sakydami, kad problema „daugialypė“, jie tarsi paskandina visą diskusiją dūmuose, vengdami konkrečių sprendimų ir teigdami, kad viskas ne jų valioje. Jie aiškina, kad žaidimų išjungimas yra būtinas dėl komercinių priežasčių – kitaip tariant, pinigų. Esą jie nenori išleisti papildomų lėšų, kad sukurtų offline versiją žaidimui, kuris nebėra pelningas, kad žmonės galėtų jį žaisti ateityje.
Teigti, kad tai neįmanoma, yra absurdas. Jie bando pateisinti, kodėl neturėtumėte turėti žaidimo, už kurį sumokėjote, nes tai jiems nenaudinga. Tai beprotiška, nes jie mielai ima jūsų pinigus už šiuos žaidimus, bet kai sandoris baigtas ir pinigai jų sąskaitoje, jie elgiasi taip, tarsi negalėtų užtikrinti produkto, na nebent ir toliau mokėtumėte jiems pinigus.
Tai tarsi sakyti: „Atsiprašau, tą automobilį, kurį nusipirkai ir važinėji į darbą, turiu atimti, nes žmonės nepirko pakankamai automobilių. Taigi, tu netenki to, už ką sumokėjai, nes kiti nepirko tiek, kiek mes tikėjomės.“ Suprantate, kaip kvailai tai skamba, kai šį paaiškinimą pritaikote bet kuriai kitai verslo sričiai? „Atsiprašau, negalite turėti interneto namuose, nes kiti žmonės nesumokėjo savo sąskaitų, tad dabar jūs netenkate interneto. Nekaltinkite manęs – kaltinkite kitus vartotojus, kurie nepirko pakankamai.“ Būtent tai jie ir sako.
Kodėl „Stop Killing Games“ yra būtinas
VGE teigia, kad geresnė alternatyva – tiesiog įspėti žaidėjus prieš išjungiant žaidimą, išsaugant visą pelną ir atimant produktą, už kurį sumokėjote. Būtent dėl to „Stop Killing Games“ yra toks svarbus – ši verslo praktika ydinga. Ar galite įsivaizduoti kitą pramonę, kur jūsų produktas atimamas, nes kiti nepirko pakankamai? Vienintelė panaši situacija – srautinio perdavimo paslaugos (streaming services), kurios pašalina filmus ar serialus, bet tai taip pat problema, susijusi su šiuo judėjimu. Kitose srityse, kai ką nors perkate, tai jūsų – automobilis, televizorius, sofa. Bet žaidimuose jūsų teisė į produktą priklauso ne tik nuo jūsų, bet ir nuo kitų vartotojų veiksmų. Tai absurdiška, ir VGE atsakymas tik parodo, kodėl šis judėjimas būtinas.
Jie netgi teigia, kad privatūs serveriai nėra perspektyvi alternatyva, nes „apsaugos priemonės“ neegzistuotų. Bet tai nesąmonė – privatūs serveriai veikia, tik jie nenori, kad jie veiktų, nes taip neuždirbtų daugiau pinigų. Jie mieliau visiškai sunaikintų žaidimą, nei leistų jam egzistuoti amžinai. VGE tvirtina, kad tai „apsauga“ pagal vartotojų apsaugos įstatymus, bet nuo ko jie mus saugo? Vienintelis dalykas, kurį jie saugo, yra jų teisė pasilikti jūsų pinigus už žaidimą, kurį jie pašalino. Šie vadinamieji „vartotojų apsaugos įstatymai“ iš tiesų yra leidėjų apsaugos įstatymai ir neturi nieko bendro su mūsų gerove.
Žaidimų išsaugojimas: ne tik internetiniai žaidimai
Geras pavyzdys būtų apie žaidimą, kuris nėra visiškai internetinis, kad parodyčiau, jog tai liečia visus žaidimus. Ar teko žaisti „Transformers: Fall of Cybertron“? Prisipažinsiu, man deja neteko, bet tai labai geras pavyzdys, nes net negalėsite išbandyti jo ir jūs. Šis žaidimas buvo originaliai išleistas ant „Playstation 3“ ir „Xbox 360“ bei PC, po to iš naujo išleistas „PS4“, „Xbox One“, bet vėliau paslaptingai dingo iš skaitmeninių parduotuvių. Negalite žaisti, net jei anksčiau pirkote. „Activision“ ir „Hasbro“ paėmė pinigus už šiuos žaidimus, o paskui pasakė: „Atsiprašome, licencijos sutartis baigėsi, tad atimame žaidimus, patinka jums tai ar ne.“ Jei neturėjote jo atsisiuntę į savo konsolę ar biblioteką, dabar neturite „Transformers“ žaidimo, net jei už jį sumokėjote.
Štai įrodymas: 2023 m. „PC Gamer“ rašė, kad „Activision“ neprarado ištrintų „Transformers“ žaidimų, kaip teigė „Hasbro“. „Hasbro“ atstovas aiškino, kad žaidimai dingo, nes „Activision“ nežinojo, kuriuose kietuosiuose diskuose jie yra. Bet „Activision“ vadovė paneigė: „Turime kodą, jis niekada nebuvo prarastas.“ Taigi, „Hasbro“ melavo – tikroji priežastis buvo ta, kad jie norėjo daugiau pinigų už teises, o „Activision“ atsisakė. Dėl šių kompanijų godumo dabar negalite žaisti šio žaidimo, net jei norėtumėte.
Platesnė problema: ne tik „Transformers“
Tai ne tik apie „Transformers“. Pavyzdžiui, „Spider-Man: Web of Shadows“ – single player žaidimas, bet jo nebegalite nusipirkti skaitmeniniu būdu, nes licencija baigėsi. Tas pats su „Marvel: Ultimate Alliance“. Visi šie žaidimai prarasti dėl korporacijų godumo, nes kažkas nusprendė, kad neuždirba pakankamai. „Spider-Man: Web of Shadows“ neturi internetinių komponentų – tai tiesiog žaidimas, kuriame gelbėjate Niujorką, na tradicinis žmogaus voro scenarijus. Tad nesakykite, kad tai liečia tik internetinius žaidimus.
Kas stovi už VGE?
Kas šie žmonės, priimantys tokius sprendimus? Ar jie neutrali šalis, dirbanti žaidimų labui? Pažiūrėkime į VGE vadovybę: Hester Woodliffe – „Warner Brothers Games“, o visa likusi valdybą – „Epic Games“, „Electronic Arts“, „Activision“, „Square Enix“, „Microsoft“, „Nintendo“, „Sony“, „Take-Two“, „Ubisoft“. Tai skamba kaip blogiečių susirinkimas. Nenuostabu, kad jie nori sustabdyti „Stop Killing Games“ – jie pelnosi iš žaidimų naikinimo. Jie teigia, kad žaidimai kuriami tik internetiniam režimui ir kad šios iniciatyvos pasiūlymai apsunkintų kūrėjų pasirinkimą. Bet tai netiesa – leidėjai, o ne kūrėjai, nusprendžia, ar žaidimas bus tik internetinis, kad galėtų įdiegti mikrotransakcijas ir lengvai jį išjungti, kai nebeuždirba tiek kiek nori.
AAA industrijos godumas: „Battlefield“
„Electronic Arts“ planuoja išleisti naują „Battlefield 6“ žaidimą su 400 milijonų dolerių biudžetu ir tikisi 100 milijonų žaidėjų. Tai beprotiška – net „Call of Duty“ ar „Fortnite“ neturi tiek žaidėjų. Visa „Battlefield“ serija nuo 2002 m. pardavė apie 88 milijonus kopijų, o sėkmingiausias žaidimas, „Battlefield 1“, turėjo 30 milijonų žaidėjų. Tad „EA“ nori, kad naujasis žaidimas pasiektų didesnį žaidėjų skaičių nei visi ankstesni kartu sudėjus. Tai neįmanoma, ir kai žaidimas nepasieks šių lūkesčių, jie greičiausiai atleis kūrėjus, kaltindami juos, o ne savo nerealius tikslus.
Po kelerių metų, kai žaidimas nebeatneš milijonų, jie tikriausiai išjungs serverius, teigdami, kad tai „neišvengiama“. Bet jie patys nustatė šį 400 milijonų dolerių biudžetą – tai nesvietiškai didelis biudžetas, didesnis nei daugelių žaidimų visos franšizės biudžetai. Jie turi pinigų kurti naujus žaidimus, bet ne išsaugoti senus. Tai parodo, kodėl „Stop Killing Games“ toks svarbus – šios kompanijos nesirūpina žaidimų ilgaamžiškumu ar palikimo fanams, TIK pelnu.
Taigi…
„Stop Killing Games“ kovoja už tai, kad žaidimai nebūtų sunaikinti, o išliktų prieinami – nesvarbu, ar tai „Transformers“, „Spider-Man“, „Battlefield“, ar bet kas kitas. Turime pakeisti šią anti-vartotojišką praktiką. Jei dar nepasirašėte peticijos, prašau padarykite tai, nuoroda čia – „Stop Killing Games“ ir pasidalinkite su draugais, pažįstamais, tėvais ir artimaisiais.
