Nesu iš tų, kurie per daug kritikuoja, bet kartais reikia išsakyti, ką galvoju. Jei jūsų galva nėra taip giliai įkišta į smėlį, ir sugebate pastebėti, kokie privilegijuoti esame, galėdami skųstis dėl „Windows“ atnaujinimų, aptarinėti savo vaizdo plokštes ar švaistyti pinigus ant „Nintendo Switch 2“ beta konsolės, tai siūlau paskaityti toliau. Kai kurie iš mūsų, atrodo, gimė būti beta testuotojais – ir ne tik žaidimų, bet ir visos šitos industrijoje vykstančios netvarkos.
Vėžys žaidimų industrijoje: paskutinis šansas gauti dėmesio
Tie, kas vis dar gina „Dragon Age“ veikėjus su randuotais papais ar robotus su įvardžiais „Concord“ tipo projektuose, nusprendė, kad šie žaidimai tokie prasti, jog vienintelis jų išsigelbėjimas – garsiai rėkti Asmongold’o vardą ir nuolat kartoti „woke“ bei „Gamergate“ žodžius, desperatiškai siekiant dėmesio. Šios „jautrumo konsultantų“ grupės, kurias pusė milijono žmonių pavadino nereikšmingomis, teigia esančios išsekusios ir blokuoja visus, kas drįsta paminėti tai, ko jie patys nenustoja kartoti. Bet ar tie kuriuos blokuoja tikrai yra tik „labai garsi mažuma“? Jei taip, kodėl tada blokavimo mygtukas dirba viršvalandžius, bandant sukurti „saugią aplinką“ Elono Musko platformoje?
„Sweet Baby Inc“ ir DEI fiasko
Paul Tassy gynė atsilupusius „Sweet Baby Inc“ darbuotojus, tokius kaip priekabiautojas Chris Kindred ar vien tik juodaodžius samdanti Dani Lalonders, kuri prisipažino esanti rasistė. Jos studija užsidarė, o „Black Panther“ žaidimas buvo atšauktas. Juokingiausia, kad DEI (įvairovės, lygybės ir įtraukties) mandatai dėl „bjaurių moterų“ nepadėjo – veikėjų avatarai tokie keisti, kad, mano nuomone, jie įžeidžia labiau nei šaržai. Kaip geimeris, neturėčiau žiūrėti į šimtus milijonų kainavusį studijų meną ir galvoti, kad jam trūksta tik kaulo įvertą į nosį, kad užbaigtų šią šlykščią karikatūrą. Ir tai net nebūtų perdėta, žinant, kiek auskarų ir kvailų šukuosenų jie prikaišioja, bandydami primesti savo „naują normalumą“. „Concord“ išgyveno vos dvi savaites – vos pažvelgę į įvardžius žaidėjai taip pasišlykštėjo, kad žaidimas nesurinko nė tūkstančio aktyvių vartotojų.
Sąmoningas bjaurumas: vyrai neteko savo erdvės
Vyrai anksčiau turėjo vietą atsipalaiduoti, nusimesti stresą nuo savęs jei taip galima sakyti, pasišaipyti ir gal net susirasti draugą, kai paaiškėdavo, kad kitas geimeris žaidžiantis cs 1.6 ar dar kokį žaidimą ,turi pakankamai storą odą. Dabar atvirkščiai – lunatikai, save vadinantys progresyviais, netolerantiški tolerancijos šaukliai ir pramogas naikinantys įtraukties pamokslautojai taip viskuo įsižeidžia, kad visos medijos neteko humoro jausmo.
Štai „Splitgate 2“ kūrėjas atsiprašinėja už kepurę, kurią dėvėjo pristatydamas savo „Imagine Dragons“ žaidimo anonsą, nes GDC rėksniai prisiminė JAV rinkimus, kuriuos pralaimėjo prieš pusmetį. Dabar jis lenkiasi valyti jų ašarų, o „Avowed“ kūrėjai sako, kad laimėtojai turėtų „jausti gėdą visą likusį gyvenimą“.
Bandžiau žaisti „Splitgate 2“, bet po nuolatinių strigimų ir CTD supratau, kad net nemotyvuoja atrakinti nemokamo chlamo, kuris atsieina tik šiek tiek laiko – tai man per brangu. „Bungie“ taip įsidrąsino, kad vagia meną tiesiai iš vartotojų, kuriuos seka jų kūrėjai, o paskui juos atleidžia. „Build a Rocket Boy“, kūrinys „Mind’s Eye“, taip desperatiškai bando užgniaužti kritiką, kad nutraukia gyvas transliacijas viduryje, jei išgirsta ką nors nepatinkančio. „Mind’s Eye“ startas buvo katastrofa, bet problema ta, kad daugelis viduje žinojo, kas vyksta, ir tylėjo. Žmonės buvo apgauti gražių ištraukų ir tapo beta testuotoju nebaigtam žaidimui.
„Mind’s Eye“ pilnas klaidų – strigimai, FPS kritimai, screen tearing’as, pasenusi ir bjauri žaidimo mechanika, kvailas AI, grafiniai trūkumai ir tuščias pasaulis, kuris toks tuščias, kad prilygsta Saints Row 2022 pasityčiojimui. Pirmos dienos patch’as nieko nepagelbėjo, o lėtas vaikščiojimas, keliavimas ir pokalbiai tik prailgina žaidimą, kad peržengtum ribą, kai nebegali susigrąžinti pinigų. Visi keikia „Unreal Engine“, bet kiti žaidimai veikia geriau ir yra bent arčiau „užbaigto produkto“ statuso. Būti beta testuotoju reiškia gauti sudegusį maistą, kuris atrodo ir dvokia kaip krūva šiukšlių, už kurį dar prašo kosminės kainos. Ir dar „pagražina“ tuo, kad visi veikėjai tyčia padaryti bjaurūs – dėl „žinutės“.
Pramonė keičiasi, bet ar į gera?
Žaidimų kainos dabar siekia 80 eurų. „The Outer Worlds“ kūrėjai iš „Obsidian“, atsakingi už „Avowed“, taip trokšta dėmesio, kad net biologiniai faktai jiems nebesvarbūs. Matant, kaip marksistai bando kalbėti už kitus, tarsi būtų autoritetai, primena, kad jų nuomonė nėra nesvarbi. Pramonė atleidžia šiuos „woke“ ideologijos šalininkus, menkina jų žinutę ir viešai atsiriboja, nes tai, ką kai kurie vadina „garsia mažuma“, iš tikrųjų finansuoja didžiąją dalį to kas ir yra žaidimų industrija.
Mums nesvarbu, ar pokyčiai įvyks – mes jau turime alternatyvas. Tie, iš kurių atėmė erdvę, kur jie galėjo ramiai sėdėti ir rūpintis savais reikalais ir paprasčiausiai džiaugtis ir žaisti kompiuterinius žaidimus, dabar griauna supuvusios ideologijos šalininkų realų pasaulį – ir jų balsai stiprėja, nes „tie“ yra geimeriai ir jie balsuoja savo piniginėmis.
„Vindictus: Defying Fate“ alfa deja jau nebeveikia, bet buvo smagu išbandyti, „Stellar Blade“ PC ką tik startavo, „Chrono Odyssey“ aktyvus, jei norite testuoti. „Mecha Break“ oficialiai startuoja liepos 1-ąją, o „Neverness to Everness“ – liepos 3-iąją. Nors ir nemėgstu mikrotransakcijų, bet bent tie žaidimai, kurie jas turės, yra nemokami, bet vis tiek baisu, kad gali peržengti ribą, gobumas daro savo.
Aš asmeniškai labiausiai laukiu „Crimson Desert“ – manau, kad gali tapti metų žaidimu. Tikiuosi, jie nesuklups iki išleidimo su premium klasės skinais ir battle pass ypatybėmis, žinau kaip kompanijas tai gali traukti papildomai pasipelnyti, bet nemanau, kad nuklys į tamsiąją pusę. Visgi tiek nukėlimų buvo, manau turėjo pasimokyti, kad ne viskas gali ir tuo labiau turi tapti live service šlamštu. Na, bet žaidimas atrodo išties puikiai, sakyčiau kaip „The Witcher 3“ and steroidų ir J. Walker Blue label.
Žaidimų kūrėjai lenkia nugaras bejėgiams padarams, stumiantiems studijų uždarymą ir „woke“ idėjas, bet realybė tokia: jie žino kaip geimeriai reaguos į jų pastangas ir jie patys mus skatina elgtis taip, kad galėtų dar garsiau klykti, rėkti ir isterikuoti. „Hogwarts Legacy“ boikotas padarė jį perkamiausiu metų žaidimu – 20 metų po knygų atsiradimo. Jų cypimas „Call of Duty“ lobiuose tik daro juos taikiniu. „Splitgate 2“ gal ir neišnyks kaip „X Defiant“, bet yra geresnių žaidimų. Pramonė keičiasi, bent vienu aspektu, kad šlykščių įvardžiuotų avatarų yra pagaliau atsisakoma. Pagaliau šiek tiek gryno oro, vietoje plaukuotų aktyvizmo pažastų dvoko.
