Žaidimų cenzūra, vėl… Nujaučiau, kad taip gali nutikti. Tikėjausi, kad tai neįvyks, ir štai – tai vyksta vėl. Matome, kaip aktyvistų grupė „Collective Shout“ plečia savo žaidimų cenzūros kampaniją, jau pašalinusi šimtus suaugusiesiems skirtų žaidimų iš „Steam“, bet siekia dar platesnio masto ir kitose platformose. Dabar ir noriu aptarti, kas vyksta, kokios šios cenzūros pasekmės ir kodėl tai kelia nerimą ne tik žaidėjams, bet ir platesnei visuomenei.
„Collective Shout“ kampanija plečiasi
Viskas prasidėjo nuo „No Mercy“ – suaugusiesiems skirto žaidimo, kuris buvo tinkamai pažymėtas kaip skirtas suaugusiems (M – Mature). Nepaisant to, „Collective Shout“ sukėlė didžiulį triukšmą, ir žaidimo kūrėjai patys jį pašalino iš „Steam“. Buvo logiška, kad šios feministinės grupės pergalė tik paskatins tolesnę, dar griežtesnę cenzūrą. Ir štai – tai vyksta. „Collective Shout“ nesitenkina vienu žaidimu. Jie paskelbė „Twitter“ žinutę, kurioje teigia: „Mes raginame mokėjimo operatorius nebesipelnyti iš žaidimų, kuriuose vaizduojamas smurtas, kankinimai, incestai ir vaikų išnaudojimas.“
Jų tikslas – priversti tokias bendroves kaip „Visa“, „Mastercard“, „PayPal“ ir net japonų „JCB“ nutraukti mokėjimų aptarnavimą platformoms, kurios parduoda suaugusiesiems skirtus žaidimus. Jei šios bendrovės to nedarys, „Collective Shout“ laiko jas bendrininkėmis, remiančiomis turinį, kuris neatitinka jų socialinių ar ideologinių įsitikinimų.
Žaidimų cenzūra: milžiniškas mastas „Steam“ platformoje
„Collective Shout“ reikalavimai jau duoda vaisių. Per savaitę jie kovojo prieš suaugusiesiems skirtus žaidimus „Steam“ platformoje, ir rezultatai stulbinantys. Pirmadienį suskaičiavo beveik 500 žaidimų, pažymėtų kaip turinčių smurto ar incesto tematiką, o paskutinio skaičiavimo metu liko tik 82. Tai reiškia, kad 418 žaidimų buvo pašalinti – ir tai tik pradžia, nes grupė nori, kad visi tokie žaidimai dingtų. Jie didžiuojasi savo svetainėje, kaip privertė „Steam“ nusileisti, o „No Mercy“ tapo jų pirmąja auka.
Šie žaidimai nėra netinkamai pažymėti. Jie aiškiai skirti suaugusiems, o pirkėjai turi patvirtinti savo amžių. Tai ne vaikiški žaidimai, apsimetantys nekaltais – tai suaugusiesiems skirtas turinys, tinkamai kategorizuotas. Situacija primena „Mortal Kombat“ skandalą prieš kelis dešimtmečius, kai tėvai pasipiktino smurtu žaidime, todėl buvo sukurta ESRB reitingų sistema. Bet „Collective Shout“ nepageidauja naujų reitingų – jie nori, kad šie žaidimai tiesiog neegzistuotų.
Platesnės pasekmės: ne tik žaidimai
Ši cenzūra neapsiriboja žaidimais. „Collective Shout“ taikosi ir į japonų mokėjimo operatorių „JCB“, kuris dažnai naudojamas pirkti anime ir kitą japonų kultūros turinį. Jei jų reikalavimai bus įgyvendinti, tai paveiks ne tik žaidimus, bet ir anime bei manga kūrinius, turinčius suaugusiesiems skirtų temų. Tai kelia grėsmę visai pramogų industrijai, o ne tik „Steam“ ar kitoms žaidimų platformoms.
Anksčiau grupė bandė cenzūruoti „Detroit: Become Human“ dėl tariamo smurto prieš moteris, nors žaidimo siužetas priklauso nuo žaidėjo pasirinkimų. Tai rodo, kad „Collective Shout“ nesustoja ties akivaizdžiai probleminiu turiniu – jie taikosi į viską, kas neatitinka jų požiūrio. Jei jiems pavyks, kur tai baigsis? Galbūt kitas taikinys bus žaidimai su moteriškais personažais, kurie jiems tiesiog nepatinka – per trumpas sijonas, per aukšti aukštakulniai ar per didelė krūtinė – viskas gali tapti draustina.
„Collective Shout“ ir jų sąjungininkai
„Collective Shout“ vadovauja Melinda Tankard Reist, tačiau tai ne tik feminisčių grupė. Jie glaudžiai bendradarbiauja su konservatyvia organizacija „NCOSE“ (Nacionalinis centras dėl seksualinio išnaudojimo), kuri siekia uždrausti bet kokį suaugusiesiems skirtą turinį internete – nuo „OnlyFans“ iki pokalbių boto „Grok“. „NCOSE“ teigia, kad tai daro vaikų apsaugos vardan. Jų tikslai atspindi konservatyvią ideologiją, o ne progresyvių feminisčių judėjimą.
„Collective Shout“ savo svetainėje vadina „NCOSE“ draugais ir kartu kovoja prieš suaugusiesiems skirtą turinį. Tačiau Medium.com straipsnyje teigia, kad šios grupės yra seksistiškos ir t.t. ir, kad kai kurie grupės taikiniai tapo kūriniai, įskaitant knygas, susijusias su LGBT tematika. Medium turi „progresyvių“ autorių ir jiems problema yra ne tai, kad yra cenzūruojama absoliučiai viskas, kas šiai grupei nepatinka, bet būtent jiems aktualūs progresyvūs kūriniai. Sakyčiau, kad Medium gal ir gerai užsimojo, bet pataikyti nesugebėjo.
„Grok“ ir kiti taikiniai
„Collective Shout“ ir „NCOSE“ neseniai ėmėsi „Grok“ – „X“ platformos pokalbių programėlės „companions“, turinčios anime stiliaus avatarą Ani. Jie teigia, kad Ani pernelyg provokuojanti ir prieinama vaikams nuo 12 metų. Tačiau realybė kitokia – norint naudotis Ani, reikia mokamos prenumeratos (apie 35 eurus per mėnesį) ir kredito kortelės, o tai riboja vaikų prieigą be tėvų leidimo. Vis dėlto „NCOSE“ rado, kad Ani gali sakyti netinkamus dalykus, pavyzdžiui, kad jai patiko būti smaugiamai vaikystėje, kas kelia pagrįstą susirūpinimą.
Užuot reikalavę visiško draudimo, galbūt reikėtų sukurti dvi versijas: vaikams tinkamą ir suaugusiesiems skirtą. Tačiau „Collective Shout“ ir „NCOSE“ renkasi cenzūrą, o ne sprendimus. Tai tik dar kartą įrodo, kad jų tikslas – pašalinti viską, kas neatitinka jų vizijos, o ne ieškoti kompromisų. Kitaip tariant vaidinti Dievą. Pašalinti prieigą vaikams prie seksualizuoto turinio – taip, bet nesuprantu kaip suaugusiems žmonės trukdo suaugę žmonės, kurie mėgaujasi kūriniais, kurie yra sukurti suaugusių žmonių, suaugusiems žmonėms.
Kodėl tai pavojinga?
Aš nekritikuoju, bet ir nereklamuoju gašlaus turinio – nesu šių žaidimų ar bendrai tokio turinio gerbėjas. Ir žinau bei palaikau idėja, kad toks turinys gali palikti neigiamą pėdsaką žmogaus sąmonėje. Bet cenzūra yra cenzūra. Suaugusiesiems skirtas turinys, tinkamai pažymėtas ir prieinamas tik suaugusiems, neturėtų būti draudžiamas vien todėl, kad kažkam jis nepatinka. Lyginti tai su erotikos romanais, tokiais kaip „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“, kurie populiarūs tarp moterų (turbūt TIK tarp moterų) – jei suaugusieji gali mėgautis tokiomis knygomis, kodėl taisyklės žaidimams turi būti kitokios?
„Collective Shout“ pasisekimas pašalinant daugiau nei 400 žaidimų, tik skatins juos eiti toliau. Jie naudoja mokėjimo operatorius kaip ginklą, versdami „Steam“ ir kitas platformas paklusti, nes finansinis spaudimas yra per didelis. Tai atveria Pandoros skrynią, ir ateityje galime sulaukti dar kvailesnių cenzūros atvejų.
Ką daryti ir ką manote?
Ši situacija kelia daug klausimų. Ar aktyvistų grupės turėtų turėti teisę cenzūruoti turinį, nesvarbu, koks jis bebūtų? Ar pritariate jų veiksmams? Ką manote apie mokėjimo operatorių spaudimą? O kaip su „Grok“ – ar reikėtų vaikams draugiškos versijos, ar vaikai apskritai neturėtų prieigos prie šios programėlės? Žaidimų cenzūra yra slidus kelias, ir „Collective Shout“ pergalės rodo, kad tai dar ne pabaiga. Ačiū, kad skaitėte, ir iki kito karto!
