Stop Killing Games: judėjimas, kuriam reikia jūsų pagalbos

Žaidimų industrijoje vis dažniau susiduriame su problema, kai žaidimai, ypač tie, kurie turi internetines funkcijas, yra tiesiog išjungiami leidėjų, o žaidėjai lieka be galimybės toliau jais mėgautis. Ši praktika kelia grėsmę ne tik vartotojų teisėms, bet ir žaidimų išsaugojimui ateities kartoms. Būtent šiai problemai spręsti skirtas judėjimas „Stop Killing Games“, kurį inicijavo „YouTube“ kūrėjas Ross Scott („Accursed Farms“). Tačiau šis judėjimas susiduria su rimtais iššūkiais – tiek iš politinės pusės, tiek iš kai kurių kūrėjų, skleidžiančių dezinformaciją. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl „Stop Killing Games“ yra toks svarbus, kokie iššūkiai jam kyla ir kodėl kiekvienas Europos Sąjungos (ES) gyventojas turėtų pasirašyti peticiją.

Kas yra „Stop Killing Games“ ir kodėl tai svarbu?

„Stop Killing Games“ – tai iniciatyva, kuria siekiama užtikrinti, kad žaidimai, parduodami ar licencijuojami ES vartotojams, išliktų žaidžiami net ir po to, kai leidėjai nutraukia jų palaikymą. Judėjimo tikslas – priversti leidėjus palikti žaidimus funkcionalius, kad jie nebūtų nuotoliniu būdu išjungiami be pagrįstų priemonių ir, kad toliau juos galima būtų žaisti be leidėjo įsikišimo. Kitaip tariant, jei perkate žaidimą su internetinėmis funkcijomis, turėtumėte turėti galimybę jas naudoti ir ateityje.

Ši iniciatyva ypač aktuali dėl daugybės žaidimų, kurie buvo išjungti, nors žaidėjai už juos sumokėjo pinigus. Pavyzdžiui, „Ubisoft“ žaidimas „The Crew“ 2023 metais buvo visiškai išjungtas – leidėjas ne tik pašalino jį iš parduotuvių, bet ir uždarė visus serverius, todėl žaidimas tapo nebepažaidžiamas. Tuo tarpu „Mass Effect 3“ vis dar turi veikiančią internetinę funkciją, kurią geimeriai vis dar žaidžia ir net labai vertina, tačiau „Mass Effect Legendary Edition“, apimanti šio žaidimo perdirbinį, jau neturi daugelio žaidėjų režimo. Tai rodo, kaip leidėjai dažnai atsisako palaikyti net ir populiarius žaidimus, kai jie nebeatneša pakankamai pelno.

„Stop Killing Games“ siekia, kad tokios praktikos būtų uždraustos ES teritorijoje, ir tam reikalinga peticija, kurią turi pasirašyti 1 milijonas ES gyventojų iki 2025 m. liepos 31 d. Jei tai pavyks, ES turės teisiškai svarstyti šią problemą ir galimai priimti įstatymą, kuris apsaugotų žaidimų ilgaamžiškumą ir išsaugojimą.

Peticija ir jos svarba

Peticija, pavadinta „Stop Destroying Videogames“, yra esminė šio judėjimo dalis. Ji turi surinkti 1 milijoną parašų iš ES piliečių iki 2025 m. liepos 31 d., kad Europos Sąjunga oficialiai svarstytų teisės aktus, apsaugančius žaidimų išsaugojimą. Šiuo metu peticija turi apie 568 000 parašų, tad laiko lieka nedaug, o kiekvienas parašas yra svarbus, nes tik pasiekus reikiamą skaičių, ES institucijos privalės imtis veiksmų.

Peticijos tikslas – užtikrinti, kad leidėjai negalėtų tiesiog išjungti žaidimų serverių ar funkcijų, kai jie nebepalaiko žaidimo. Vietoj to, jie turėtų suteikti žaidėjams priemones, leidžiančias toliau žaisti žaidimą, pavyzdžiui, leisti bendruomenei kurti savo serverius. Tai ypač aktualu žaidimams, kurie buvo parduoti su pažadais apie ilgalaikes internetines funkcijas, tokiems kaip „Call of Duty“ ar „Helldivers 2“. Nors šie žaidimai dabar yra populiarūs, po 10 ar 20 metų leidėjai gali tiesiog nutraukti jų palaikymą, o žaidėjai neteks prieigos prie visko, už ką sumokėjo – kosmetikos, progreso ir net pačio žaidimo.

Iššūkiai ir dezinformacija: „Pirate Software“

Nepaisant judėjimo svarbos, „Stop Killing Games“ susiduria su rimtais iššūkiais. Vienas iš jų – dezinformacija, kurią skleidžia kiti kūrėjai, tokie kaip „Pirate Software“. Šis „YouTube“ kūrėjas, buvęs „Blizzard Entertainment“ darbuotojas, teigia, kad iniciatyva yra pernelyg neaiški ir neįgyvendinama. Jis mano, kad ji sukels neigiamų pasekmių live service žaidimams ir atitrauks politikų dėmesį nuo „svarbesnių“ klausimų. Jo kritika sukėlė daug diskusijų ir, daugelio nuomone, sumažino paramą peticijai, ypač tarp mūsų Europiečių.

„Pirate Software“ argumentuoja, kad žaidimų išsaugojimas yra per brangus leidėjams, ypač live service žaidimams, tokiems kaip „World of Warcraft“ ar „Destiny 2“. Jis teigia, kad jei žaidimas nebeuždirba pelno, logiškiau jį tiesiog išjungti, o ne investuoti į serverius ar kitas priemones. Jo nuomone, „Stop Killing Games“ iniciatyva paskatins kūrėjus kurti tik single player žaidimus, nes tai pigiau ir mažiau rizikinga. Tačiau daugelis geimerių ir kūrėjų nesutinka su šia pozicija, teigdami, kad jo argumentai labiau atspindi korporacijų, o ne žaidėjų interesus.

Pavyzdžiui, „Valve“ jau prieš 20 metų išsprendė šią problemą – jų žaidimai, tokie kaip „Counter Strike“ ir „Team Fortress 2“, vis dar veikia, nes leidžia žaidėjams kurti savo serverius. Tai rodo, kad žaidimų išsaugojimas yra įmanomas be didelių finansinių nuostolių. Kritikai taip pat pastebi, kad „Pirate Software“ požiūris atspindi buvusios darbovietės – „Blizzard“ – filosofiją, kur žaidimai vertinami tik kaip pelno šaltinis, o ne kaip menas ar kultūrinė vertybė. Jo komentarai, tokie kaip „kam išlaikyti žaidimą, jei jis nebeuždirba pinigų“, sulaukė didelio pasipiktinimo, o daugelis jį kaltina sąmoningai kenkiant „Stop Killing Games“ judėjimui.

Kodėl žaidimų išsaugojimas yra svarbus?

Žaidimų išsaugojimas yra svarbus ne tik dėl vartotojų teisių, bet ir dėl kultūrinio paveldo. Žaidimai yra meninė išraiška, o jų praradimas reikštų dalies mūsų kultūros praradimą. Be to, daugelis žaidimų turi istorinę vertę ir gali būti vertingi ateities tyrimams. Pavyzdžiui, „Mass Effect 3“ vis dar turi veikiančią internetinę funkciją, tačiau net ir šis žaidimas gali būti paveiktas, jei leidėjai nuspręstų jį išjungti.

Remiantis „Stop Killing Games“ surinktais duomenimis, iš 739 analizuotų žaidimų su internetinėmis funkcijomis 299 jau yra „mirę“, o dar 313 gresia toks pat likimas. Tai reiškia, kad daugiau nei 70% tokių žaidimų yra pavojuje. Tarp jų – ne tik seni žaidimai, bet ir naujesni, tokie kaip „The Crew“. Ši tendencija aktuali ne tik žaidimams, bet ir kitai mediai – pavyzdžiui, serialai ar filmai, kurie buvo pašalinti iš streaminimo platformų, o kai kurie išgelbėti tik kitų paslaugų tiekėjų dėka.

„Activision Blizzard“ vartotojo sutartis dar labiau iliustruoja problemą. Joje teigiama, kad bendrovė gali bet kada, dėl bet kokios priežasties ar be jokios priežasties, nutraukti žaidimo palaikymą ir neprivalo apie tai informuoti žaidėjų. Tai reiškia, kad tokie žaidimai kaip „Call of Duty“ ar „Diablo“ gali būti tiesiog išjungti, o žaidėjai, pirkę juos dėl internetinių funkcijų, nieko negalės padaryti. „Stop Killing Games“ kovoja būtent prieš tai – jie nori, kad žaidimai nebūtų palikti likimo valiai, o išliktų prieinami visiems, net ir nedidelėms fanų grupėms.

Ką daryti?

Norint paremti „Stop Killing Games“ judėjimą, mes galime (ir manau privalome) pasirašyti peticiją. Tai užtruks vos minutę, o jūsų parašas gali padėti milijonams žaidėjų visame pasaulyje. Net jei nesate tiesiogiai paveikti šios problemos, jūsų indėlis yra svarbus, kad žaidimai išliktų prieinami ateities kartoms. Tad prašau, pasirašykite ne tik patys, bet ir paprašykite savo tėvų, senelių, antros pusės, draugų ir kolegų, kad prisidėtų prie šios iniciatyvos.

Alternatyva, kurią siūlo „Stop Killing Games“, yra paprasta: jei leidėjai nenori patys išlaikyti žaidimų, jie turėtų suteikti žaidėjams įrankius, pavyzdžiui, serverių kūrimo galimybę, kad bendruomenė galėtų juos išsaugoti. Tai nereiškia, kad žaidėjai galėtų atidaryti mikrotransakcijų parduotuves ar kitaip piktnaudžiauti – tai tik užtikrintų, kad žaidimai neišnyktų visam laikui.

Žaidimų industrijos ateitis priklauso nuo to, ar sugebėsime apsaugoti žaidimus ir vartotojų teises. „Stop Killing Games“ judėjimas yra svarbus žingsnis šia linkme, ir kiekvienas parašas yra svarbus. Nepamirškite, kad žaidimai yra ne tik pramoga, bet ir kultūrinis paveldas, kurį turime išsaugoti. Tai tarsi skaitmeninė Aleksandrijos biblioteka – jei leisime jai „sudegti“, prarasime neįkainojamą mūsų istorijos dalį.