NVIDIA, ruošdamasi masinei naujojo GB300-AI lusto gamybai, atrodo, vėl keičia savo strategiją – ir šį kartą tai daroma GeForce vaizdo plokščių vartotojų sąskaita. Remiantis pranešimais, RTX 50 serijos, pagrįstos Blackwell architektūra, gamyba bus sumažinta 20–30 %, ypač Kinijos rinkoje. Priežastis? AI GPU padalinio prioritetas, kuris jau dabar generuoja didžiąją dalį NVIDIA pajamų. Vis dėlto toks sprendimas kelia abejonių – ar NVIDIA ne per daug aukoja savo ištikimų žaidėjų bendruomenę vardan trumpalaikių pelnų?
Silicio paskirstymo dilema: kas svarbiau – žaidėjai ar duomenų centrai?
NVIDIA susiduria su ribota gamybos galia TSMC gamykloje, todėl turi rinktis, kokius lustus gaminti 4N gamybos linijose. Atsižvelgiant į dideles maržas duomenų centrų sektoriuje, sprendimas atrodo logiškas – bent jau NVIDIA finansų vadovams. Tačiau geimeriams, kurie dešimtmečius buvo GeForce gerbėjai, tai skamba kaip išdavystė. AI akseleratoriai, tokie kaip GB200, GB300 ir Kinijai skirtas B40, vis labiau užima gamybos linijas, o RTX 50 serijos GeForce plokštės lieka nuošalyje. Šaltiniai iš tiekimo grandinės, ypač Board Channels, praneša, kad RTX 50 serijos tiekimo situacija jau dabar įtempta. Birželį, palyginti su geguže, tiekimo apimtys sumažėjo maždaug trečdaliu – ir tai serijai, kurios ir taip rinkoje trūksta.
RTX 50 serija: reta, brangi ir sunkiai pasiekiama
Nors RTX 50 serija oficialiai pristatyta ir teoriškai turėtų būti plačiai prieinama, realybė kitokia. Kainos dažnai viršija rekomenduojamą mažmeninę kainą (RRP) 20 %, o kraštutiniais atvejais net 50 %. Tai klasikinis pavyzdys, kaip dirbtinai sukuriamas trūkumas oligopolinėje rinkoje. Priežastys įvairios: svyruojančios gamybos apimtys, neaiškus lustų paskirstymo prioritetas, logistikos kliūtys dėl geopolitinių ribojimų. Dabar prie viso to prisideda NVIDIA fokusas į AI produktus, kas tik dar labiau apsunkina situaciją. Geimeriai, tikėjęsi įsigyti RTX 5090, 5080 ar 5070 už prieinamą kainą, lieka nusivylę – NVIDIA, regis, labiau rūpi pelnas, o ne jų lojalumas.
Kinijos rinka ir B40 lustas: kodėl jis svarbesnis už RTX?
Įdomus aspektas – NVIDIA strategija Kinijos rinkai. Dėl JAV sankcijų, ribojančių aukštos spartos AI lustų eksportą į Kiniją, NVIDIA sukūrė sumažintos galios modelį B40, dar žinomą kaip RTX PRO 6000D. Šis lustas, taip pat pagrįstas Blackwell architektūra, turi ribotą FP8 ir FP16 spartą, kad atitiktų reguliavimų reikalavimus. Tačiau B40 tiesiogiai konkuruoja su RTX 50 serija dėl gamybos pajėgumų – ir, atrodo, laimi šią kovą. Kol geimeriai laukia naujų GeForce plokščių, NVIDIA resursus nukreipia į Kinijai skirtus lustus, kurie gal ir ne tokie galingi, bet atitinka nuostatas dėl plokščių eksportavimo į Kiniją.
Originalus pranešimas verstas su dirbiniu intelektu:
Svarbus pranešimas: RTX 50 serijos tiekimas birželį sumažėjo palyginti su gegužės mėnesiu
Remiantis tiekimo grandinės informacija, NVIDIA RTX50 serijos produktai buvo analizuojami anksčiau, tačiau dėl precedento neturinčio NV GPU trūkumo, RTX50 vaizdo plokščių gamintojų akivaizdžiausias reiškinys yra trūkumas.
NVIDIA, remdamasi GB20X atminties prekės ženklu, pristatė naują NV GB300 produktą, kuris buvo pradėtas gaminti gegužę ir pateko į gamybos pasiruošimo etapą. Tikimasi, kad GB300 masinė gamyba prasidės 2025 metais, o tai natūraliai paveiks masinės gamybos produktus, todėl RTX50 serijos produktų kokybė gali būti sumažinta.
Jau yra paskelbta informacija, kad NV RTX50 vaizdo plokščių GPU pasiūla, palyginti su ankstesniu lygiu, dar labiau sumažės, tiekimas bus sumažintas, o birželį vidaus rinkoje RTX50 GPU pasiūla bus smarkiai sumažinta. Palyginti su geguže, numatoma, kad sumažės apie 20–30 %, tačiau visos priežastys dar nėra visiškai aiškios.
GB300 lustas: naujasis NVIDIA prioritetas
Tiekėjų duomenimis, GB300 masinė gamyba rengiama nuo gegužės, o pilnas pajėgumas planuojamas iki 2025 m. pabaigos. Tačiau šis procesas jau dabar sunaudoja didžiulius silicio plokštelių kiekius TSMC 4N gamybos linijose – tose pačiose, kurios naudojamos RTX 50 serijos plokštėms. Tai reiškia, kad resursai aiškiai perskirstomi AI architektūros naudai, tęsiant kursą, pradėtą su Hopper ir Grace lustais. NVIDIA oficialiai šios informacijos nekomentuoja – duomenys daugiausia ateina iš Kinijos pramonės šaltinių, kurie, nors dažnai patikimi, nėra oficialiai patvirtinti. Tokia „strateginė tyla“ jau tapo NVIDIA vizitine kortele, bet ar ji pateisina geimerių ignoravimą?
GeForce – nebe prioritetas?
Jei tokia tendencija tęsis, GeForce padalinys, kadaise buvęs NVIDIA pasididžiavimu, rizikuoja tapti šalutiniu produktu. Žaidimų entuziastams ir PC geimeriams tai reiškia viena – tiekimo trūkumus, aukštas kainas ir ribotą prieigą dar kelis mėnesius, o gal ir ilgiau. NVIDIA aiškiai renkasi „AI pirmiausia“ strategiją, o žaidimų įranga atsiduria antrame plane. Geimerių bendruomenė pagrįstai jaučiasi nustumta į šalį – juk būtent jie ir padarė NVIDIA tokia gigante, kokia ji yra šiandien. O kuo toliau NVIDIA stumia bendruomenę nuo savęs, tuo labiau geimerių akys krypsta link AMD vaizdo plokščių, kurios, pagal pajėgumą, grėsmingai vejasi NVIDIA.
