Ką tik Nintendo Switch 2 oficialiai pasirodė rinkoje, sukeldamas tikrą audrą tarp žaidėjų – nuo entuziazmo iki nusivylimo, nes piniginės gali stipriai paplonėti. Šis startas laikomas vienu didžiausių kompanijos debiutų, tačiau kyla klausimų, ar naujoji konsolė išties pateisins lūkesčius ir ar jos kaina bei politika neatsirūgs ilgalaikėje perspektyvoje.
Kaina, kuri stulbina ir erzina
Pirmiausia į akis krenta kaina – 469,99 eurų už bazinę versiją, o su Mario Kart World komplektu ji šoktelėja iki 509,99 eurų. Žaidimai taip pat nelepina: 80 eurų skaitmeninė forma ir 90 eurų fizinė versija. Palyginti su originalaus Switch 329.99 eurų debiutu, tai didelis pokytis, kuris verčia pergalvoti, ar tikrai tiek daug reiškia Nintendo žaidimai? Anksčiau tai buvo prieinama pramoga vaikams ir šeimoms, o dabar atrodo, kad taikomasi į turtingesnius, vyresnius žaidėjus. Man sunku suvokti, kodėl tokia kaina tapo norma, kai anksčiau už panašią sumą galėjai nusipirkti ne vieną žaidimą.
Dar labiau erzina kainų skirtumai – Japonijoje bazinė Switch 2 versija kainuoja apie 310 USD (apie 270 eurų), o tai kelia klausimų, kodėl likusiam pasauliui tenka mokėti daugiau. Galvoju, kad tai ne tik gamybos išlaidos, bet ir bandymas išspausti kiek įmanoma iš tų, kurie nesipriešina. Tokia politika verčia manyti, kad esame traktuojami kaip nesipriešinantys klientai, kuriuos galima apkrauti papildomais mokesčiais. Be to, žaidimų kainos, ypač senesnių hitų kaip Cyberpunk 2077 Ultimate Edition už 70 eurų ar Hogwarts Legacy už 60 eurų, atrodo perdėtos, kai kitur jie jau pigesni, Steam’e galima per akcijas Hogwarts Legacy už 15 eurų nusipirkti. Tai jaučiasi kaip bandymas perparduoti senus daiktus už naują kainą, o tai tikrai neprideda pasitikėjimo taškų.
Switch 2 žaidimų bėdos ir netikėti trūkumai
Žaidimų prieinamumas taip pat kelia rūpesčių. „Mario Kart World“, parduodamas kaip Switch 2 komplekto dalis, kai kuriems vartotojams neveikia – gaunami klaidos kodai, tarsi žaidimas dar būtų neišleistas. Tai jau atrodo kaip pokštas: perki brangų daiktą, o jis tavęs net neįsileidžia. Toks netikėtumas gali greitai atšaldyti entuziazmą, ypač kai investuoji šimtus eurų. Be to, atvirkštinis suderinamumas, kuris turėjo būti privalumas, virsta nusivylimu. Daugybė senų žaidimų ant Switch 2 neveikia, o „Labo VR“ visai užmirštas. Net tokie pavadinimai kaip „Alan Wake Remastered“ ar „Alien Isolation“ susiduria su paleidimo problemomis. Man kyla klausimas, kam pirkti naują konsolę, jei dalis bibliotekos lieka nepasiekiama?
Dar keisčiau atrodo „Nintendo Switch 2 Welcome Tour“ – technologijų demonstracija, kainuojanti 10 eurų, bet norint išbandyti viską, reikia papildomų pirkinių. Kamera atsieina 59,99 eurų, įkrovimo laikiklis (dokeris) – 35,99 eurų, o „Pro Controller“ – 89,99 eurų. Tam tikri mini žaidimai reikalauja 4K televizoriaus, tad pilnas „konsolės išbandymas“ gali kainuoti dar daugiau. Tai absurdiška, ypač prisimenant, kad anksčiau „Wii Sports“ buvo nemokamai įtraukta į kiekvieną konsolę, rodydama jos galimybes. Dabar net demonstracija tapo prabangos dalyku, o tai verčia manyti, kad kompanija labiau rūpinasi pelnu nei žaidėjais. Panašu, kad pamiršo kas pinigus moka jiems.
Be to, fizinės Nintendo Switch 2 žaidimų versijos, tokios kaip „Mario Kart World“ už 90 eurų, kartais pasirodo esančios tik atsisiuntimo kodai plastikiniame dėkle. Tai jaučiasi kaip apgaulė – moki už tuščią apvalkalą, o ne tikrą produktą. Tokie dalykai tik gilina nepasitenkinimą ir verčia abejoti, ar verta investuoti į tokią sistemą. Galvoju, kad tokie sprendimai gali greitai atbaidyti net ištikimiausius fanus, jei jie pajus, kad yra mulkinami.
Finansinė situacija ir ateities iššūkiai
Nintendo stato viską ant Switch 2 ir jiems tai yra tarsi paauksuotas gelbėjimosi ratas, ypač kai kiti dideli projektai, kaip „Grand Theft Auto VI“, atidėti. Tačiau dabartinė padėtis kelia nerimą. Žaidimų pramonės augimas šiemet siekia vos 0,9 %, o kitais metais – apie 2 %, kas rodo, kad entuziazmas blėsta. Nintendo pajamos per pastaruosius metus krito 30 %, o pelnas – net 45 %, pardavus tik 11,5 milijono konsolių per metus. Nors startas stiprus ir pre-order’ai išparduoti, tai gali būti tik trumpalaikis bumas, kurį palaiko uoliausi fanai.
Manau, kad tikrasis išbandymas laukia per Kalėdas, kai pirminis susidomėjimas Switch 2 išblės. Tada paaiškės, ar žmonės ir toliau norės mokėti tiek pinigų už konsolę ir žaidimus, kurie kainuoja ketvirtadalį jos kainos kitose platformose. Tokios kainos gali privesti prie burbulo sprogimo, jei žaidėjai ims rinktis pigesnius sprendimus. Be to, galimi muitų pokyčiai gali dar labiau padidinti išlaidas, o tai tik gilina problemas. Galvoju, kad tokia politika gali priversti kompaniją perplanuoti savo strategiją, jei klientų piniginės liks užvertos. Jei pramonė toliau augs taip lėtai, gali būti, kad net „Nintendo“ turės susitaikyti su tuo, kad žaidėjai nebeatlaiko tokių kainų.
Be to, pastebima, kad žaidimų rinka keičiasi – anksčiau tai buvo prieinama pramoga vaikams, o dabar tai tampa prabangos dalyku vyresniems, turtingesniems žmonėms. Tokia tendencija kelia klausimų, ar jaunimas, kuris kadaise buvo pagrindinė jėga, dar grįš prie konsolių. Panašu, kad jei kainos nesumažės, daugelis gali tiesiog atsukti nugarą ir rinktis pigesnius alternatyvus, tokius kaip mobilieji žaidimai ar senos bibliotekos. Tai gali būti ženklas, kad pramonė eina link ribos, kur žaidėjai pagaliau pasakys – pakaks!
Ar verta pulti į šią brangią karuselę?
Kaip žmogui, kuriam patinka žaidimai, sunku suprasti, kodėl turėčiau išleisti 500 eurų už konsolę, kuri stringa su senais žaidimais, reikalauja papildomų išlaidų ir neatneša to, ko tikiesi. Mieliau jau likčiau prie senos bibliotekos, pilnos turinio, ir palaukti, kol kainos taps realesnės. Bet ką aš čia kalbu, nuo kada Nintendo žaidimų kainos krenta? Uoliausi fanai, aišku, puls pirkti, bet ar tai ilgam? Manau, kad daugelis gali nuspręsti ignoruoti šią brangią avantiūrą ir rinktis pigesnius, bet kokybiškesnius sprendimus. Pavyzdžiui PC platformos konsolės, tokios kaip Steam Deck. Ir puikiai veikia su emuliatoriais. Ir nesupraskite ne taip. Aš čia nebandau Steam Deck reklamuoti, bet tiesiog teigiu, kad yra prieinamesnių variantų.
Gal žaidimų pasauliui laikas suprasti, kad žaidėjai nori ne tik blizgančių žaislų, bet ir prieinamos pramogos. Jei kainos ir toliau kils, o žaidimų ir konsolių kūrėjai neišlaikys pažadų, gali būti, kad Nintendo ir kitos kompanijos patirs didelių nuostolių. Be to, tokia strategija gali atbaidyti net ištikimiausius klientus, jei jie pajus, kad jų pinigai eina į tuščią vietą. Ateitis parodys, ar Nintendo sugebės išlaikyti savo pozicijas, bet šiuo metu atrodo, kad jie balansuoja ant plonos linijos tarp sėkmės ir fiasko. Galų gale, jei žaidėjai nuspręs sutaupyti ir žaisti tai, ką jau turi, tai gali tapti vieninteliu būdu laimėti prieš šį brangų pasityčiojimą.
