Žaidimų industrija keičiasi, ir ne į gerąją pusę. Ateitis, kurioje nieko neturėsi ir būsi laimingas, iš pradžių atrodė kaip pokštas. Ar tikrai įmonės galėtų taip padaryti, kad turėtume mažai arba visai jokios prieigos prie turinio, kurį perkame? Bet dabartinės tendencijos rodo, kad tai jau nebe juokas – tai tampa realybe. Ir ne tik nieko neturėsi, bet dar ir mokėsi už tai kaip už aukso kasyklą. Pažvelkime, ką daro tokios kompanijos kaip „Activision Blizzard“, „Microsoft“ ar „Nintendo“, kurios, atrodo, žaidėjus laiko ne žmonėmis, o pinigų maišais.
Activision Blizzard: geimeriai – tik vaikščiojančios piniginės
Pradėkime nuo „Activision Blizzard“ – kompanijos, kuri, mano akimis, yra viena godžiausių žaidimų industrijoje. Po to, kai ją nupirko „Microsoft“, situacija ne tik nepagerėjo, bet dar labiau pablogėjo. Šie „šaunuoliai“ jau daug metų melžia geimerius, o jų plėšrūniškos praktikos tokios akivaizdžios, kad stebina, kaip jie vis dar sulaukia palaikymo. Jie siūlo žaidimų ekvivalentą narkotikams – taip, kalbu apie „Call of Duty“. Kartais atrodo, kad netrukus jie pridės mikrotransakcijas, kainuojančias daugiau nei tavo buto nuoma ar automobilio draudimas.
Naujausias jų projektas – „Call of Duty: Black Ops 6“ – puikiai parodo, kaip „Activision Blizzard “ moka išspausti geimerių pinigines sausai. Anksčiau už žaidimą mokėjai 70 eurų, bet netrukus tai bus 80 – prie to dar grįšime. Nori kieto ginklo skino? Atsisveikink su bent 20 eurų. „Premium battle pass“ – dar 10 eurų. O jei nori „ultra premium“ versijos, pasiruošk išleisti 30 eurų, nes, matyt, „Warzone“ dabar turi VIP zoną. „Call of Duty“ tikslas – ne tik ištuštinti tavo piniginę, bet ir padaryti taip, kad tai būtų vienintelis žaidimas, kurį dar gali sau leisti žaisti, nes jau tiek į jį investavai.
Pusiau rimtai esu įsitikinęs, kad „Call of Duty“ atsisiuntimo dydis kasmet auga tyčia. „Activision Blizzard“ tiesiog išpučia failų apimtis, kad tavo konsolėje ar PC liktų vietos tik jiems. Nesenai buvo geimerių pasipiktinimas, kai „Black Ops 6“ ginklų meniu atsirado reklamos. „Activision Blizzard“ tai pavadino „funkcijos testu“, kuris esą per klaidą pateko į žaidimą, o kai visa bendruomenė juos už tai praktiškai suėdė gyvus, jie „atsiprašė“. Bet štai du pavyzdžiai: žaidėjai skundėsi, kad „Activision Blizzard“ kiša ginklų rinkinius tiesiai į ginklų pasirinkimo ekraną, atsižvelgdami į tai, kokius ginklus naudoji, ir taip nuolat vilioja pirkti, erzina tave 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, kol žaidi.
„Guitar Hero“ fiasko: AI ir godumas
Grįžkime prie „Activision Blizzard“ su kitu pavyzdžiu – „Guitar Hero“ mobiliuoju žaidimu. Kai jie paskelbė apie naują „Guitar Hero“, fanai pamišo – idėja turėti šį žaidimą telefone skamba išties smagiai, o liečiamas ekranas tokio tipo žaidimui tikrai tinka. Buvo juntamas entuziazmas, kol paaiškėjo, kad tai mobilusis žaidimas su AI sugeneruotais vaizdais. Taip, jie naudojo dirbtinį intelektą oficialiam plakatui sukurti, o ne samdė menininkus. Tai tiesiog idiotiška, bet, tiesą sakant, nestebina, žinant, su kuo turime reikalą.
Nebūčiau nustebęs, jei žaidimo dainos būtų perrašytos su neoriginaliais dainininkais ir AI instrumentais, kad tik nereikėtų mokėti tikriems atlikėjams pilnų honorarų. „Instagram“ ir „Reddit“ komentatoriai iškart pastebėjo AI meną – iškreiptas rankas ir gitaras, kurios atrodo lyg tirptų, kol veikėjai jas groja. Tai tik patvirtino, ką jau žinojome: tai ne žaidimas, o dar vienas beširdis pinigų ištraukimo simuliatorius, skirtas priversti tave mokėti už nostalgiją ir geresnius laikus.
„Activision Blizzard“ net neslepia, kad naudoja AI vaizdų generavimui. Jie tai darė ir „Black Ops 6“ , ir kituose žaidimuose. Tai paaiškina, kodėl kai kurios tekstūros atrodo tarsi ne žmogaus sukurtos. Jie taupo visur – nuo menininkų iki dizainerių – bet vis tiek ima iš tavęs kaip už aukščiausios klasės kūrinį. Tai lyg sumokėti 100 eurų restorane už steiką, o tada sužinoti, kad mėsa atspausdinta 3D spausdintuvu, o virtuvėje nėra net šefo.
„Call of Duty: Black Ops 7“ – nieko neturėsi tikrąja prasme
Dabar pakalbėkime apie „Call of Duty: Black Ops 7“ ir šią „nieko neturėsi“ idėją, nes tai vyksta iš tiesų. „Xbox“ pristatyme „Microsoft“ užbaigė renginį žvilgsniu į „Black Ops 7“. Tai labiau primena vidurinį pirštą geimeriams nei tikrą tęsinį. Jis vyksta 2035 metais, žada pribloškiančius vaizdus ir David Mason sugrįžimą. Skamba šauniai, tiesa? Bet šis žaidimas – visko, kas negerai su šiuolaikiniais žaidimais, simbolis.
Pirmiausia – kaina. Tikimasi, kad „Black Ops 7“ kainuos 80 eurų, sekant „The Outer Worlds 2“ pavyzdžiu, kuri taip pat pasiskolino šią naują kainą iš kai ko kito – ačiū „Nintendo“. 80 eurų už žaidimą, kurio pusė turinio greičiausiai bus užrakinta už papildomą mokestį. „Black Ops 6“, kuris yra vos pusmečio senumo, rodo, kad „Black Ops 7“ bus dar brangesnis. Jei bazinė kaina kyla, greičiausiai, kad battle pass ir kiti priedai taip pat brangs – kodėl gi ne? Sudeginkime visą pasitikėjimą ir geimerių malonę, kol dar galime.
„Nintendo Switch 2“ ir „Activision Blizzard“ planai
„Activision Blizzard“ delsia patvirtinti, ar „Black Ops 7“ pasieks „Nintendo Switch 2“, nors „Microsoft“ prieš 10 metų žadėjo atnešti „Call of Duty“ į „Nintendo“ platformas. Įvairūs šaltiniai teigia, kad jie planuoja „Switch 2“ versiją, bet ne žaidimo startui. Jie nori pirmiausia išmelžti „Xbox“, „PlayStation“ ir PC žaidėjus, o tada galbūt, jei jiems norėsis, išleis pusiau paruoštą versiją „Switch“ konsolei, užklijuos 80 eurų etiketę ir baigtas kriukis.
Neapsigaukite ir su „Game Pass“ gudrybėmis. „Black Ops 7“ bus prieinamas „Game Pass“ nuo pirmos dienos, kas skamba puikiai, kol nesuvoki, kad „Microsoft“ nuolat kelia „Game Pass“ kainas. Standartinis planas 2024 m. šoktelėjo iki 12 eurų per mėnesį. O su „Black Ops 7“ „Xbox Play Anywhere“ funkcija jie stumia tave pirkti per jų ekosistemą, o ne kitur. Tai ne pasirinkimo laisvė – tai tavęs užkonservavimas į prenumeratą, kurios kaina kas kelis mėnesius tik augs, tikintis, kad to nepastebėsi, nes būsi per daug užsiėmęs žiūrėti ir grožėtis blizgančiais anonsais.
Fizinių kopijų išnykimas
„Xbox“ žaidėjai dabar beveik negali rasti fizinių didžiausių šio rudens žaidimų kopijų. Tokie žaidimai kaip „Ninja Gaiden 4“ ar „The Outer Worlds 2“ neturi fizinių prekybos galimybių per „Microsoft Xbox“ platformą. O štai „Gears of War: Reloaded“, pirmojo „Gears“ žaidimo perdirbinys, kuris šį rugpjūtį pasirodys „PlayStation“, turės fizinę versiją – bet tik „PlayStation“, o ne „Xbox“. Tas pats su „Ninja Gaiden 4“, „The Outer Worlds 2“ ir kitais. Visi šie žaidimai priklauso „Microsoft“ studijoms, bet fizines kopijas jie leidžia tik per „PlayStation“, o ne savo konsolę. Keista, ar ne?
Kodėl taip yra? „Microsoft“, valdanti „Activision Blizzard“, jau per daug metų įpratino „Xbox“ gerbėjus nieko neturėti per tokias paslaugas kaip „Game Pass“. Kam pardavinėti fizines kopijas, jei žaidėjai pripratę prie „nieko neturėjimo“ koncepcijos? Net „Steam“ veikia panašiai – internete pilna istorijų, kaip žaidėjai praranda prieigą prie žaidimų. Kai perki skaitmeninį produktą, tu neperki žaidimo, o tik licenciją jį žaisti. Dabar, deja, geimeriai priklauso nuo korporacijų malonės.
Jei naudoji tik „Game Pass“, tu nieko neturi – žaidi tik tai, ką „Microsoft“ tau duoda, lyg vaikas, gavęs „Happy Meal“. Kai žaidimas palieka „Game Pass“ – viskas, jis nebe tavo. Net jei perki skaitmeninį žaidimą, vis tiek grįžtame prie tos pačios problemos: nieko neturėsi ir turėsi būti laimingas. „Microsoft“ jau įdiegė šią realybę „Xbox“ žaidėjams, „Steam“ vartotojai tai priėmė, tad „PlayStation“ lieka paskutine fizinių kopijų tvirtove. Bet ir ten ne viskas gerai – dauguma diskų yra tik skaitmeniniai kodai diske.
„Nintendo Switch 2“ taip pat nesiskiria. Kai kurios „Switch 2“ žaidimų kasetės net neturi žaidimų – tik kodai. Ši nešiojama konsolė negali būti naudojama nešiojamu režimu be internetinio patvirtinimo. Jei „Nintendo“ nuspręs, kad pažeidei taisykles, tavo įrenginys taps beverte plastiko plyta. Niekas nėra apsaugotas nuo šios „nulinės nuosavybės“ filosofijos, kurią kompanijos stumia mums visiems.
Kainų augimas ir godumas
Šios tendencijos kartu su kainų augimu naikina žaidimų dvasią. „Black Ops 7“ ir kiti žaidimai, paleidžiami į rinką su 80 eurų etikete ir agresyvia monetizacija, atveria kelią kitiems leidėjams daryti tą patį. Pavyzdžiui, „Star Wars Outlaws“ iš „Ubisoft“ kainuoja 70 eurų, kuris atrodo kaip ištęstas side questas, o dar pridėk 40 eurų už season pass. O „Assassin’s Creed Shadows“? Tas žaidimas visą kampaniją erzina tave užuominomis, o pabaigoje nieko nepaaiškina – tik stumia pirkti season pass, kad gautum „tikrąją istoriją“.
„Black Ops 7“ ir panašūs žaidimai yra šios naujos korporatyvinio godumo bangos pavyzdžiai, tempiantys industriją į distopinį košmarą, kur žaidimai kainuos tiek, kiek kainuoja prasimaitinti už visa mėnesį. Kalbant apie distopinius košmarus, štai „The Outer Worlds 2“ – pirmasis „Microsoft“ patvirtintas 80 eurų žaidimas išleidimo metu. „Obsidian“ keistas mokslinės fantastikos RPG tęsinys dabar kainuoja kaip prabangos prekė. Nori tyrinėti žaidimą, kuris sako, kad kapitalizmas yra šiuolaikinis košmaras? Puiku, tiesiog pasiduok tam pačiam kapitalizmui ir sumokėk 80 eurų už skaitmeninę versiją. Kodėl 80 eurų? Nes „Microsoft“ pamatė, kad „Nintendo“ užklijavo 80 eurų etiketę ant „Mario Kart World“ „Switch 2“ konsolei ir pagalvojo: „Jei jie gali apiplėšti savo gerbėjus, kodėl mes negalime?“
Jie teisinsis, kad kurti žaidimus kainuoja brangiau, bet akivaizdu, kad tai ne apie infliaciją ar kūrimo išlaidas. Tai apie tai, kiek jie gali išspausti iš mūsų, kol nesukilsime kaip pasaulinė geimerių bendruomenė. Jie testuoja ribas: „O, jie sutinka su 80 eurų? O kaip dėl 90? Dar gerai? Gal 95, o gal suapvalinkime iki 100 po kelerių metų, kodėl gi ne?“
„The Outer Worlds“ 2019 m. kainavo 60 eurų ir buvo sakyčiau „lengvas hitas“, nes buvo prieinamas ir turėjo tą „Obsidian“ žavesį, kol studija dar nebuvo paveikta didelių korporacijų. Dabar tęsinio kaina atrodo kaip išdavystė – lyg tavo mėgstama indie grupė pasirašytų sutartį su beširdžiu leidėju vien dėl pinigų. Taip ir nutiko su „Obsidian“. Kadaise jie buvo kūrybiškumo įsikūnijimas, kūrė unikalius žaidimus, o dabar gamina šlamštą kaip „Avowed“. Galiu lažintis, kad kai „Avowed“ pasieks „PlayStation“, jie irgi prašys 80 eurų, tikėdamiesi, kad atsiras kvailių, kurie mokės.
„Nintendo“ ir kainų normalizavimas
Tada yra „Nintendo“ – kompanija, kuri mus įtikina, kad 80 eurų žaidimai yra inovacija. „Switch 2“ debiutavo su „Mario Kart World“ už 80 eurų, o kiti „Switch 2“ leidimai seka paskui. „Nintendo“ teisinasi, kad tai „patobulintos patirtys“. Jie parduoda senus žaidimus, kaip „Zelda“, už pilną kainą, pridėję žodį „patobulintas“, kai vienintelis patobulinimas – skylė tavo piniginėje. Šį kartą net neturi žaidimo – kasetės tuščios.
„Nintendo“ kainų šuoliai viską gadina, nes jie yra tendencijų kūrėjai. Kai jie pakėlė kainas iki 80 ar 90 eurų, kiti – „Activision Blizzard“, „Microsoft“, net „Sony“ – gavo laisvę daryti tą patį. Tai lyg „Nintendo“ būtų tas šaunus vaikas mokykloje, pradėjęs nešioti 200 eurų kedus, o dabar visi jį kopijuoja. Jie normalizuoja plėšrūnišką monetizaciją draugiškoje pakuotėje. Prisiminkite „Pokémon Scarlet“ ir „Violet“ – 60 eurų žaidimai su tokiais trūkumais, kad atrodė kaip PS2 žaidimai ,bet dar su papildoma negalia. Dabar įsivaizduokite tą patį už 80, nes tai „patobulinta“.
„Microsoft“ – už viso šito
„Microsoft“, tampanti „Activision Blizzard“ virtvutes, po 64 milijardų eurų vertės „Activision Blizzard“ įsigijimo žadėjo, kad tai bus naudinga žaidėjams. Vietoj to – atleidimai, kainų šuoliai ir agresyvesnė monetizacija nei bet kada. Jie žadėjo, kad „Call of Duty“ liks keliose platformose, bet nepažadėjo, kad tai nekainuos tavo inksto. Pažiūrėkite į „Halo Infinite“ – nemokamas multi-player režimas, tačiau 60 eurų kampanija ir tokios baisios mikrotransakcijos, kad „Microsoft“ galėjo jį pavadinti „Halo Infinite Greed“.
Jų strategija aiški: perka studijas, mažina išlaidas, o tada melžia žaidėjus su prenumeratomis ir brangiais žaidimais. Ir tai veikia. Nepamirškite „Cloud gaming“ – „Black Ops 7“ stumiamas per „Xbox Cloud Gaming“, bet tau reikia „Game Pass Ultimate“ už 16,99 eurų per mėnesį. Nori žaisti telefone? Turėk NASA lygio internetą, kitaip nieko nebus. Jie nepadaro žaidimų prieinamesnių – jie paverčia hobį prabanga, ir niekam, atrodo, nerūpi.
Ką galime padaryti?
Bet mes ne bejėgiai. Pirmiausia raginu balsuoti savo piniginėmis. Nepriorderinkite „Black Ops 7“ iš anksto – palaukite apžvalgų. Jei tai eilinis pinigų nugriebimas iš tavo kišenės, o greičiausiai taip ir bus, praleiskite arba pirkite pigiau per akcijas, na arba iš third-party parduotuvių. Antra, palaikykite indie žaidimus – „Hollow Knight“ ar „Stardew Valley“ kainuoja apie 15 eurų ir yra kurti iš širdies ir turi daug daugiau dvasios nei bet kuris AAA žaidimas. Žaiskite pigesnius žaidimus, išbandykite savo backlog’ą. Žinau, kad kiekvienas iš jūsų turi bent 10 nebaigtų žaidimų – eikite juos žaisti! Kodėl taip norite „Black Ops 7“ už 80 eurų? Turite tiek žaidimų, kuriuos galėtumėte įveikti dabar pat – geriau darykite tai!
Trečia, kalbėkite – rašykite „Facebook“ ir „Twitter“, komentuokite, reikškite nuomonę. Praneškite kompanijoms, kad nesame jų asmeniniai bankai. Tai suveikė su „Borderlands 4“ neseniai, gali suveikti ir vėl. Klausinėkite jų socialiniuose tinkluose, kodėl jie taip elgiasi, nepirkite aklai tik todėl, kad jie uždėjo naują įžymybę ant žaidimo viršelio, tikėdamiesi, kad nemąstydami aklai pirksite.
Žaidimų industrija dabar kryžkelėje. „Nintendo“ gerbėjai jau parodė, kad jiems tinka kainų šuoliai, ir tai labai liūdina. Bet mes, likusieji, neprivalome to priimti. Žaidimai neturėtų būti prabangus hobis, prieinamas tik tiems, kas uždirba labai dideles algas. Šis priverstinis kainų didinimas tik dar labiau išpūs blogiausius industrijos įpročius. Tikiuosi, šis straipsnis padėjo tai suprasti. Ir dėl Dievo meilės, prašau, nepirkite „Black Ops 7“ išleidimo metu, žaiskite ką turite!
1 komentaras
Ok