Kaip Hollow Knight: Silksong sukrėtė žaidimų industriją?

„Hollow Knight: Silksong“ pagaliau pasirodė – po ilgų laukimo metų indie žaidimų gerbėjai sulaukė šio itin lauktino tęsinio. Tačiau žaidimo išleidimas rugsėjo 4 d., ir paskelbtas vos prieš dvi savaites prieš išleidimą, sukėlė audrą ne tik tarp žaidėjų, bet ir tarp kūrėjų bei žurnalistų. Vieni šlovina „Team Cherry“ už drąsų žingsnį, kiti kaltina, kad toks netikėtas žaidimo pasirodymas kenkia žaidimų industrijai.

Netikėtas „Silksong“ išleidimas: prakeiksmas ar palaima?

„Hollow Knight: Silksong“ pasirodymas buvo tarsi žaibas iš giedro dangaus. „Polygon“ straipsnyje teigiama: „Žaidimų industrija nusipelnė daugiau pasiruošimo laiko prieš „Silksong“ išleidimą.“ Jų nuomone, vos dviejų savaičių įspėjimas sukėlė chaosą – net penki žaidimai, planuoti išleisti tą pačią savaitę, buvo atidėti, kai kurie net keliems mėnesiams. „Tikrai turiu tik vieną klausimą: kas per velnias, bičiuliai?“ – rašo „Polygon“, akivaizdžiai išreikšdami savo pasipiktinimą.

Tačiau ar tikrai šis netikėtas žaidimo pasirodymas yra toks blogas? Manau, kad „Silksong“ išleidimas konkrečiai kilstelėjo bendrą kartelę. Toks žaidimas pritraukia daugiau dėmesio ne tik sau, bet ir visai industrijai. Žmonės ieško apžvalgų, gidų, vaizdo įrašų, „let’s play“ turinio ir/ar diskusijų straipsnių, tokių kaip šis. Tai reiškia, kad net mažesni žaidimai gali sulaukti daugiau dėmesio, nes žaidėjai, įkvėpti „Silksong“, ieškos panašaus turinio ir nuotykių, ir galimai atras kažką naujo, kažką nežinomo ir išties verto dėmesio.

Kūrėjų ir žurnalistų nepasitenkinimas: pavydas ar pagrįsta kritika?

„Polygon“ straipsnyje pabrėžiama, kad „Team Cherry“ neša didelę atsakomybę, nes jų žaidimas „Hollow Knight“ atgaivino visą „Metroidvania“ žanrą, įkvėpė daugybę klonų ir pritraukė milijonus gerbėjų. „Dabar štai klausimas klasei: kokia antroji šios frazės dalis?“ – klausia „Polygon“, užsimindami apie Žmogaus-voro dėdės Beno citatą: „Su didele galia ateina ir didelė atsakomybė.“ Jų nuomone, „Team Cherry“ turėjo atsakingiau planuoti „Silksong“ išleidimą, atsižvelgdami į kitus indie kūrėjus.

Kitas pavyzdys – „Necrosoft Games“, kurianti „Persona“ stiliaus RPG „Demon School“. Jų leidėjas „Ysbryd Games“ nusprendė atidėti žaidimo išleidimą dėl „Silksong“ pasirodymo. „Tai nebuvo mūsų pasirinkimas, bet mes suprantame, kodėl taip buvo nuspręsta. Nesame pikti ant „Ysbryd“, o ant situacijos. Numesti indie žaidimų Grand Theft Auto su dviejų savaičių įspėjimu priverčia visus panikuoti,“ – rašė „Necrosoft Games“.

Joseph Moran, žaidimų podkasto vedėjas, „X“ rašė: „Manau, kad „Silksong“ dviejų savaičių viešinimo kampanija padarė žalos kitiems indie kūrėjams. Nemaniau, kad „Team Cherry“ apsvarstė, kokį poveikį šis žaidimas turės kitiems indie žaidimams ir jų rinkodarai.“ Tačiau žaidimų išleidimai vyksta kasdien, ir dideli žaidimai visada traukia daugiau dėmesio. Tai tiesiog konkurencija.

Tačiau ar „Team Cherry“ tikrai privalėjo derintis prie kitų kūrėjų grafikų? Žaidimų industrijoje konkurencija yra natūrali. Pavyzdžiui, „Bethesda“ šiais metais paskelbė ir išleido „Oblivion Remastered“ tą pačią dieną, ir niekas dėl to nesiskundė. „Apex Legends“ ir „Hi-Fi Rush“ taip pat buvo išleisti netikėtai, ir tai buvo laikoma sėkminga rinkodaros strategija. Kodėl „Silksong“ turėtų būti išimtis? Tai yra tiesiog hype’o kapitalizavimas. „Team Cherry“ po ilgų tylos metų pametė anonsą ir praktiškai pareiškė, kad „Ei, mes išleisime žaidimą labai greitai. Iki pasimatymo!“ Ir tai suveikė – visas internetas tiesiog pradėjo kraustytis iš proto.

„Silksong“ kaina: ar teisinga, kad toks „pigus“?

Kitas karštas diskusijų objektas – „Silksong“ kaina, kuri siekia vos 20 eurų. Kai kurie kūrėjai skundžiasi, kad tokia maža kaina nustato nepasiekiamus lūkesčius indie žaidimams. Vienas kūrėjas teigė: „Kaip kūrėjas, sukūręs mažesnį „Metroidvania“ žaidimą nei „Silksong“, kurio kaina, mano nuomone, turėtų būti 20 JAV dolerių… kokią kainą turėčiau nustatyti dabar? Tai bus 10–15 valandų trukmės žaidimas, tačiau jį sukūrė vienas asmuo, turintis ribotą laiką ir lėšas, todėl negaliu sau leisti jo dalyti nemokamai.“ Kitas pridūrė: „Indie žaidimai turėtų kainuoti daugiau, o kūrėjai, dirbantys su minimaliu biudžetu, neturėtų būti priversti atiduoti savo žaidimų beveik veltui.“

Tačiau ar tikrai „Silksong“ kaina kenkia industrijai? „PC Gamer“ praneša, kad net piratai „Reddit’e“ ragina vieni kitus pirkti „Silksong“, o ne jį nelegaliai atsisiųsti. „Manau, kad tiesiog nusipirksiu šį žaidimą. Jis kainuoja tik 20 dolerių, o „Hollow Knight“ man labai patiko, todėl nesigailėsiu išleidęs pinigų,“ – rašė vienas „Reddit“ vartotojas. Išties keista, bet ir smagu matyti, kad žaidimo kaina ir kokybė yra tokios patrauklios, kad net tie, kurie paprastai renkasi piratavimą, nusprendžia palaikyti kūrėjus. Aišku manau didelį pliusą pridėjo tai, kad žaidimas yra DRM-free, tai nereikia būti prisijungus prie interneto, kad žaisti jį.

Tuo tarpu „Kabrutus Rambo“, žinomas „X“ platformos vartotojas, atsakė į skundus dėl „Silksong“ kainos paprastai: „Pasistenk geriau.“ Riebus atsakymas, bet suprantamas. Jam taip pat pritarė lenkų kūrėjas „ArturSmiarowski“ Jo teigimu: „Sąmokslo koncepcija neturėtų egzistuoti laisvojoje rinkoje. Kainų manipuliavimas yra monopolistinė praktika, dėl kurios mes esame priversti kurti tą patį, ką matome AAA. Jei naujas „Metroidvania“ negali konkuruoti su „Silksong“, rezultatas turėtų būti naujo žanro kūrimas.“.

Manau, kad kūrėjai neturėtų verkti dėl konkurencijos ar kainų – jei jų žaidimas yra akį traukiantis ir išlaikantis kainos ir kokybės santykį – žaidėjai jį pirks, nesvarbu, ar jis kainuoja 20, ar 40 eurų. Mes ir taip esame finansiškai įsitempę dėl visko, kas nėra susiję su žaidimais. Kodėl man dar papildomai reikia jaudintis dėl konkurencijos, kurios dėka išėjo žaidimas už prieinamą kainą? Dėl kurios, galimai pamatysime daugiau kokybiškų žaidimų.

Perteklinis turinys: ar „Silksong“ nustato neįmanomus standartus?

Dar viena iš „Silksong“ kritikos priežasčių – vadinamasis „perteklinis turinys“ (overdelivery). 2023 metų „Forbes“ straipsnyje apie „Destiny 2“ cituojamas buvęs „Bungie“ darbuotojas Justinas Trumanas, dabar tapęs įmonės vadovu, kuris sakė:

„Bet tuo pačiu – ir todėl ši pamoka tokia skaudi – didelė dalis mūsų darbo kokybės ir žavesio kyla iš perteklinio atidavimo, tiesa? Iš to, kad duodame žmonėms daugiau, nei jie tikėjosi! Mes vis dar to norime – vis dar norime nustebinti, pradžiuginti ir kartais net užlieti savo žaidėjus. Tačiau turime būti sąmoningi dėl modelių, kuriuos kartojame, ir dėl numanomų ateities įsipareigojimų, kuriuos patys sau sukuriame kiekvieną kartą.“

„Tai sunku – ir būtent su šiuo dalyku mums vis dar sunkiausia susitvarkyti. Labai nelengva pasakyti komandai, kuri turi papildomo laiko, energijos ir noro padaryti kažką nuostabaus – kas tikrai būtų nuostabu ir nuostabiai praturtintų žaidimą – kad ‘mes to neturėtume išleisti, nes tai būtų perteklinis atidavimas, kuris ateityje prives prie nesėkmės’.“

Keistas ir sunkiai verčiamas žodžių kratinys, bet Trumanas pripažino, kad „Bungie“ sąmoningai ribojo turinį, kad žaidėjai nesitikėtų per daug iš būsimų papildymų. Rezultatas? Masiniai atleidimai ir smukę pardavimai – „Edge of Fate“ papildymo užsakymai sumažėjo beveik 50%.

„Silksong“, priešingai, siūlo visą karalystę su daugybe galimų kelių, apie 40 bosų, 200 skirtingų priešų tipų, įvairių įrankių ir prietaisų – ir visa tai veikia nepriekaištingai nuo pat išleidimo. Be to, žaidimas neturi jokių battle pass ar papildomų pirkinių. Tai, ką dabar rinka vadina pertekliniu turiniu, prieš 10 metų būtų laikoma normaliu leidimu. Tačiau AAA žaidimų industrija vis dažniau skaldo turinį į mažesnes dalis, siūlydama battle pass, savaitinius atnaujinimus ir mikrotransakcijas, viską, kad būtum priverstinai pririštas prie žaidimo. Situacija industrijoje tikrai nekokia, nes „Silksong“ šioje vietoje atrodo kaip revoliucija – žaidimas, kuris gerbia tavo laiką ir pinigus.

„Silksong“ – žaidėjų pergalė, kūrėjų iššūkis

„Hollow Knight: Silksong“ išleidimas sukėlė diskusijas, kurios atskleidė gilesnes žaidimų industrijos problemas. Viena vertus, „Team Cherry“ parodė, kad įmanoma sukurti kokybišką žaidimą, kuris gerbia žaidėjų laiką ir pinigus, nereikalaudamas nuolatinių mikrotransakcijų ar interneto ryšio. Kita vertus, netikėtas išleidimas ir žema kaina sukėlė pavydą ir nepasitenkinimą tarp kai kurių kūrėjų bei žurnalistų, kurie mano, kad „Silksong“ nustato nepasiekiamus standartus ir kartoja „Baldur’s Gate 3“ istoriją.

Tačiau galutinis žodis priklauso žaidėjams. Žmonės pavargo nuo industrijos nesąmonių. Jie nori gero žaidimo, kuris veikia nuo pirmos dienos ir suteikia trokštamą pasinėrimą į naują nuotykį. „Silksong“ yra būtent toks žaidimas. Ir jei tai kelia problemų kitiems kūrėjams, galbūt tai nėra laikas skųstis, o metas imti pavyzdį ir kurti tai ko žaidėjai išties nori.