Pastarąjį mėnesį interneto cenzūra tapo vis aktualesne problema, ribojančia laisves visame pasaulyje. Amžiaus patikrinimo sistemos netrukus gali būti įdiegtos ir „YouTube“, o gal jau bus įdiegtos po to kai pasidalinsiu šiuo straipsniu. X jau manęs reikalauja amžiaus patvirtinimo, štai tau ir žodžio laisvės ir privatumo socialinis tinklapis.
Platformų pašalinimas, aktyvistų galios augimas – visa tai primena sustiprėjusį „Gamergate“ skandalą. Atrodė, kad nėra jokios vilties šią situaciją pakeisti, tačiau JAV prezidento Donaldo Trumpo pasirašytas naujas įsakas suteikė vilties amerikiečiams ir manau visam likusiam pasauliui. Apie tai paminėjau šeštadienio savaitės aktualijų straipsnyje, bet šiandien kalbėsime apie tai plačiau.
Didelė pergalė Amerikoje: Trumpo įsakas prieš finansinę cenzūrą
Jungtinėse Valstijose įvyko svarbus posūkis kovoje su interneto cenzūra. Kaip pranešama oficialioje Baltųjų rūmų svetainėje, prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė vykdomąjį įsaką, kuris faktiškai uždraudžia mokėjimų operatoriams taikyti sankcijas ar pašalinti vartotojus iš platformų dėl jų politinių ar religinių įsitikinimų. Šis įstatymas, pavadintas „Užtikrinant sąžiningą bankininkystę visiems amerikiečiams“, yra atsakas į ilgalaikes problemas, kai finansinės institucijos ribojo teisėtai veikiančių asmenų ir įmonių prieigą prie finansinių paslaugų.
Oficialiame dokumente teigiama: „Finansinės institucijos užsiėmė nepriimtinomis praktikomis, ribodamos teisę veikiančių asmenų ir įmonių prieigą prie finansinių paslaugų dėl jų politinių ar religinių įsitikinimų ar teisėtos verslo veiklos. Kai kurios finansinės institucijos dalyvavo vyriausybės vadovaujamose stebėjimo programose, nukreiptose prieš asmenis, dalyvaujančius veiklose, dažnai siejamose su konservatizmu ir politine dešine, po 2021 m. sausio 6 d. įvykių prie JAV Kapitolijaus. Federalinė vyriausybė siūlė tokioms institucijoms žymėti asmenis, kurie atliko operacijas su bendrovėmis, tokiomis kaip „Cabelas“ ar „Bass Pro Shop“, arba naudojo terminus, tokius kaip „Trump“ ar „MAGA“, nors nebuvo konkrečių įrodymų, siejančių šiuos asmenis su nusikalstama veikla.“
Šis įsakas reiškia, kad JAV niekas negali būti pašalintas iš platformų ar atjungtas nuo finansinių paslaugų dėl savo įsitikinimų. Tai didžiulė pergalė tiems, kurie pasisako už žodžio laisvę, ypač po to, kai buvo akivaizdu, kad cenzūros šalininkai naudojo finansinį spaudimą kaip pagrindinį įrankį tyliai pašalinti oponentus.
Finansinės cenzūros mechanizmai
Interneto cenzūra dažnai vyksta per finansinį spaudimą, vadinamą „debanking“ (bankinių paslaugų atėmimą). JAV šis procesas buvo ypač pastebimas per „Operation Choke Point“ – iniciatyvą, pradėtą dar Baracko Obamos administracijos metu. Ši operacija siekė stebėti ir riboti bankų bendradarbiavimą su asmenimis ar įmonėmis, užsiimančiomis teisėta, bet valdžios nemėgstama veikla. Joe Bideno administracija šią iniciatyvą dar labiau sustiprino, tačiau Trumpo įsakas siekia ją visiškai panaikinti.
Kaip teigia „Davis Wright Tremaine“, „Operation Choke Point“ buvo sisteminga priemonė, kuria federaliniai reguliuotojai spaudė bankus mažinti bendradarbiavimą su tam tikromis pramonės šakomis ar asmenimis, remdamiesi ne objektyviais rizikos standartais, o politiniais ar ideologiniais motyvais. Tai leido sukurti savotišką socialinio kredito sistemą, kur prieiga prie finansinių paslaugų priklausė ne nuo turimų pinigų, o nuo asmens politinių pažiūrų.
Pavyzdžiui, Australijoje ir JK tokios taktikos jau tapo norma. Australijos feministinė organizacija „Collective Shout“ sėkmingai privertė „Mastercard“ ir „Visa“ apriboti mokėjimus „Steam“, taip priversdama platformą pašalinti šimtus suaugusiems skirtų žaidimų. Trumpo įsakas JAV užtikrina, kad tokios grupės kaip „Collective Shout“ nebegalės taikyti panašių metodų prieš amerikiečius, bent jau kol šis įstatymas galios. Tai apsaugo ne tik „Steam“, bet ir kitas skaitmenines platformas, tokias kaip „PlayStation“, „Xbox“ ar net „Nintendo“.
Globalios interneto cenzūros mastas
Nors JAV šis įsakas suteikia vilties, kitose šalyse interneto cenzūra tik stiprėja. Australijoje ir JK situacija ypač prasta. JK, anot daugelio, tapo „pragaro skyle“, kur laisvės smarkiai ribojamos. Pavyzdžiui, Kanadoje per pandemiją vykusius „Laisvės konvojaus“ protestus vyriausybė užšaldė protestavusių dalyvių bankų sąskaitas, bet ir tą patį padarė asmenims, kurie finansavo protestuotojus. Tai buvo akivaizdus pilietinių laisvių pažeidimas, tačiau Kanados rinkėjai vis tiek išrinko naują liberalų premjerą, tęsiantį tas pačias represines politikas. Realiai keista, kad žmonės vis dar nori gyventi ten.
Pas mus, Europoje, situacija ne ką geresnė. Europos Sąjunga (ES) pradėjo įgyvendinti įstatymus, leidžiančius stebėti ir dokumentuoti visų piliečių internetinius pokalbius, nepriklausomai nuo platformos. Tai reiškia, kad kiekviena jūsų žinutė gali būti peržiūrėta ir įvertinta, ar ji atitinka „teisingus“ standartus. Kaip Europa tapo tokia? Kiek ilgai parlamente gali sėdėti gyvuliai, kurie negerbia laisvių ir privatumo? Atrodo, kad visas žemynas sparčiai virsta JK kopija.
„Collective Shout“ veidmainystė
Viena pagrindinių interneto cenzūros skatintojų – Australijos organizacija „Collective Shout“. Ši grupė, vadovaujama Melindos Tankard Reist, sėkmingai spaudė „Steam“ pašalinti suaugusiems skirtus žaidimus, tačiau jų veiksmai kelia abejonių dėl jų tikrųjų motyvų. Pavyzdžiui, „Collective Shout“ nariai, tokie kaip Coralie Alison, viešai gynė filmą „Cuties“, kuriame vaizduojamos nepilnametės, šokančios provokuojančiais drabužiais, teigdami, kad šis filmas neturėtų būti cenzūruojamas. Tuo pat metu jie reikalauja pašalinti legalius suaugusiems skirtus žaidimus, tokius kaip „Grand Theft Auto V“ ar „Detroit: Become Human“, dėl „tabu temų“.
Jungtinių Tautų (JT) pareigūnė Reem Alsalem taip pat gynė „Collective Shout“, teigdama, kad jų kova prieš „moterų teisių pažeidimus internete“ yra pagrįsta. Tačiau, tai veidmainiška, nes grupė ignoruoja realius išnaudojimo atvejus, tokius kaip „Cuties“, ir vietoj to taikosi į legalią fikciją. „Collective Shout“ sėkmė Australijoje, kur jie privertė „Kmart“ ir „Target“ pašalinti „Grand Theft Auto V“, rodo, kad jų įtaka auga, tačiau jų argumentai dažnai yra neaiškūs ir subjektyvūs.
Trumpo įsako detalės: Kaip jis veikia?
Trumpo įsakas nustato kelias pagrindines taisykles, kurios riboja finansinę cenzūrą:
- Draudimas diskriminuoti dėl teisėtos veiklos: Jei žaidimas ar turinys yra legalus ir skirtas suaugusiems, mokėjimų operatoriai negali atsisakyti aptarnauti dėl subjektyvaus „įžeidžiamumo“.
- Skundų peržiūra: Reguliatoriai privalo tirti skundus dėl „debanking“, o operatoriai gali būti priversti atkurti paslaugas arba mokėti baudas.
- Sąlygų keitimas: Per 180 dienų bendrovės privalo pašalinti diskriminacinius punktus iš savo paslaugų teikimo sutarčių, įskaitant „nepriimtino turinio“ apibrėžimus.
Šios priemonės pašalina aktyvistų naudojamą „reputacijos rizikos“ kortą. Anksčiau „Collective Shout“, grasindavo platformoms, kad tam tikro turinio leidimas pakenks jų reputacijai. Ši taktika leido greitai pašalinti žaidimus iš „Steam“ ar „Itch.io“. Dabar, pagal naująjį įsaką, bet koks „debanking“ atvejis turės būti peržiūrėtas per 180 dienų, o tai ženkliai sumažina greitų cenzūros veiksmų galimybę.
Pasipriešinimas cenzūrai: „Itch.io“ atsakas
Įdomu tai, kad „Itch.io“, anksčiau nusileidusi cenzūrai, pradėjo akciją „Kovok su cenzūra“, kurios metu sąmoningai reklamavo ir dalino suaugusiems skirtus žaidimus kaip atsaką aktyvistams. Tai rodo, kad bendruomenė nenori pasiduoti. Net „Reddit“, dažnai laikoma cenzūros šalininkų platforma, švenčia Trumpo įsaką, vadindama jį „grynu kinu“. Tačiau kai kurie „Reddit“ vartotojai pažymi, kad vykdomasis įsakas nėra pilnavertė įstatyminė apsauga, kitaip tariant, tai yra įsakas, o ne įstatymas, todėl „Mastercard“ ar „Visa“ teoriškai galėtų ginčyti jo teisėtumą.
Iššūkiai už JAV ribų
Deja, Trumpo įsakas galioja tik JAV, todėl kitose šalyse, pavyzdžiui mūsų brangioje Lietuvoje, bei kitose šalyse, kurių valdžia mėgsta užtildyti ir kontroliuoti žmones, interneto cenzūra išlieka didele problema. Pavyzdžiui, Youtuberiui The Archcast buvo uždrausta naudotis „PayPal“ be jokios aiškios priežasties, tik dėl „neįprastos veiklos“. Tikėtina, kad tai įvyko dėl jo pasisakymų prieš cenzūrą. Jei Archcast būtų amerikietis, „PayPal“ turėtų laukti pusę metų teisinių procedūrų, kol galėtų imtis veiksmų.
Nors labai viliuosi, kad Trumpo pasirašytas įsakas padės kovoti su cenzūra, tačiau jokių teisinių garantijų mums, europiečiams, tai nesuteikia.
Ką galime padaryti?
Nors JAV šis įsakas yra žingsnis į priekį, interneto cenzūra išlieka globalia problema. Anksčiau egzistavusi „Change.org“ peticija, raginusi „Visa“ ir „Mastercard“ nutraukti cenzūrą, buvo pašalinta ir šiuo metu yra „peržiūrima“, kas kitaip tariant reiškia, kad ji niekada nebegrįš. Naujos panašios peticijos taip pat greitai nutildomos.
Tad kviečiu skaitytojus pasidalinti savo mintimis: ką manote apie šį Trumpo įsaką? Ar jis iš tiesų gali sustabdyti interneto cenzūrą JAV? Kaip manote, ką galima padaryti, kad apsaugotume laisves kitose šalyse, ypač Lietuvoje ir Europoje? Jūsų nuomonė svarbi. O svarbiausia, kad ją reikštumėte, kalbėtumėte, su draugais, artimaisiais, kolegomis. Kuo daugiau žmonių kalbės ir gilinsis į tai, tuo lengviau bus kovoti su šiuo korumpuotu cenzūros mechanizmu.
