Prieš dvi savaites Steam platformoje pasirodė žaidimas, kuris sukėlė tikrą audrą – „Squad 22: ZOV“. Šis debiutas ne tik sukrėtė bendruomenę, bet ir privertė susimąstyti, kur yra nubrėžiama riba tarp kūrybinės laisvės ir propagandos. Steam, žinoma kaip didžiausia PC žaidimų parduotuvė pasaulyje, ilgai laikėsi neutralios pozicijos, leidžiant beveik viską, kas nėra akivaizdžiai neteisėta. Tačiau šis žaidimas, paremtas Rusijos karine propaganda ir tikrais karo įvykiais Ukrainoje, privertė visus – nuo geimerių iki politikų – pakelti antakius. Ar tai naujas cenzūros etapas Steam platformoje, ar tiesiog dar vienas kontroversiškas projektas, kurį verta palikti ramybėje?
Ką slepia „Squad 22: ZOV“?
Pirmiausia, kas išskiria „Squad 22: ZOV“ iš kitų žaidimų? Tai ne tik dar vienas taktinės šaudyklės projektas – jis jaučiasi kaip Kremliaus pristatymas, apvilktas žaidimo forma. Žaidimą sukūrė SPN Studio kartu su Rusijos ginkluotosiomis pajėgomis, o jo turinys grindžiamas 2014 m. Krymo aneksija ir 2022–2025 m. invazija į Ukrainą.
Žaidėjas, valdantis Rusijos karių būrius, gali išbandyti realias karo situacijas, kurios vis dar vyksta. Tai kelia šoką – žaisti žaidimą, paremtą gyvomis, dabar vykstančiomis tragedijomis, kur žmonės žūsta kasdien, atrodo kaip kažkieno labai blogas ir nevykęs pokštas. Dar labiau stebina tai, kad žaidimo kūrėjai giriasi „realistiškomis taktikomis“, „aktyviu pauzės režimu“ ir net įžvalgomis iš Rusijos veteranų bei aktyvių karių. Galvoju, kad tai ne tik keista, bet ir nerimą kelianti mintis – ar tie kariai vis dar kariauja Ukrainoje, kol mes valdome jų virtualius avatarus?
Žaidimas reklamuojamas kaip oficialiai rekomenduojamas Rusijos kariniam mokymui, skirtas jaunimui per „Yunarmia“ – Putino versiją „Jaunųjų skautų“, tik su tankais vietoj sausainių. Pavadinimo „ZOV“ simboliai (Z, O, V) atkartoja ženklus, matomus ant Rusijos karinių mašinų Ukrainoje – tai ne tik estetika, bet ir ryšys su karo propaganda, kuri laikoma problemiška.
Man sunku suvokti, kaip toks dalykas gali būti pateikiamas kaip pramoga. Žaidimo svetainėje netgi minimas Rusijos federacijos „herojus“, vadovavęs Mariupolio apgulčiai – realiam įvykiui, palikusiam tūkstančius mirusiųjų ir sugriautą miestą. Tai nebe žaidimas, o šlovinimo ir propagandos plakatas, ir tai kelia klausimų, ar geimeriai tikrai nori tokio turinio.
Kodėl tai kelia tokį ažiotažą?
„Squad 22: ZOV“ sulaukė kritikos ne tik dėl savo temos, bet ir dėl propagandos kampanijos. Ukrainos žaidėjai, natūralu, reaguoja jautriai – juk tai jų šalis, kuri kenčia nuo invazijos. Žaidimas laikomas Kremliaus įrankiu, skirtu šlovinti karą ir normalizuoti agresiją. Kūrėjai sugeba net juokauti, kad Ukrainos atsisakymas pasiduoti suteikia „daug turinio naujoms misijoms“. Man tai atrodo ne tik nepagarba, bet ir ciniškas požiūris – naudoti žmonių kančias kaip žaidimo atnaujinimų šaltinį. Tai nebe kūryba, o moralinis iššūkis, kuris verčia susimąstyti, kur užbraukiama riba.
Kitaip nei, tarkime, „Call of Duty“ misijos, kurios dažnai kritikuoja karą, „Squad 22: ZOV“ pateikia vienpusišką naratyvą, ignoruojantį aukas ir humanitarinę krizę. Žaidimo aprašyme giriamasi misijomis, tokiomis kaip „Mariupolis 2022“ ar „AFU kontrataka 2023“, kur už 11,99 USD galima atrakinti 15 misijų su automatiniais šautuvais, kulkosvaidžiais ir net dronais. Dar keisčiau skamba „kolekcinis paketas“, kuriame žadama įtraukti realius Ukrainoje kovojančius karius kaip valdomus personažus su statistika – tarsi jie būtų krepšinio žvaigždės „NBA 2K“. Tai jau nebe žaidimas, o karo glorifikacija, kuri manau pykdo ne tik geimerius, bet ir nemažą dalį pasaulio.
Steam dilema: cenzūra ar laisvė?
Steam atsidūrė keblioje padėtyje. Kaip amerikiečių kompanija, ji atsakinga už tai, ką leidžia savo platformoje, o „Squad 22: ZOV“ sulaukė kaltinimų, kad remia Rusijos propagandą. Tuo tarpu „America’s Army: Proving Grounds“, JAV kariuomenės remiamas žaidimas, egzistuoja dešimtmetį ir niekam nekliūva. Skirtumas akivaizdus – vienas remia sąjungininkę, kitas priešą. Man atrodo, kad tai ne tik politinis klausimas, bet ir dvigubi standartai. Jei „Squad 22: ZOV“ leidžiamas, kodėl ne Kinijos ar kitų šalių propaganda? Tai kelia klausimų, ar Steam politika tikrai tokia neutrali, kaip atrodo.
Žaidimo kūrėjai, vadovaujami Aleksandro Tolko, teigia, kad projektas finansuotas iš asmeninių santaupų ir privataus investuotojo, o pelnas eina ne Rusijos karinei mašinai, o studijos plėtrai. Tačiau kritikai atkreipia dėmesį, kad mokesčiai vis tiek keliauja į Rusijos iždą, tad pirkdami žaidimą geimeriai netiesiogiai remia karą. Be to, misijos, tokios kaip „Donecko kampanija“ už 5,99 USD, atrodo kaip pigus būdas monetizuoti tragediją. Man sunku suprasti, kaip toks turinys gali būti laikomas priimtinu, ypač kai Steam jau traukė žaidimus už nelegalius simbolius ar smurtą, pavyzdžiui, „The FBS TPS“ ar „No Mercy“.
Steam turinys reguliuojamas pagal laisvos rankos politiką – leidžiama viskas, kas nepažeidžia įstatymų ar nėra akivaizdi trolinimo forma. Bet kai žaidimas susijęs su karu, kurį Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (ICC) tiria dėl karo nusikaltimų, riba tampa miglota. Ukrainos skaitmeninių reikalų ministerija jau kreipėsi į Valve, vadindama „Squad 22: ZOV“ karo propagandos įrankiu. Vokietijoje ir Ukrainoje žaidimas yra uždraustas dėl neapykantos simbolių, bet kitose šalyse, kaip Lietuvoje ar JAV, jis vis dar prieinamas. Man atrodo, kad Steam balansuoja ant plono lyno, ir vienas neteisingas žingsnis gali baigtis bylose ar reputacijos griūtimi.
Žaidėjų reakcijos ir etikos klausimai
Geimerių bendruomenė suskilusi. Rusijos žaidėjai giria žaidimo autentiškumą, o ukrainiečiai ir kiti kritikuoja jį kaip moralinę gėdą. Vienas Steam įrašas pavadino „Squad 22: ZOV“ „gėdingu kūriniu, šlovinančiu Rusijos karo nusikaltimus“, pabrėždamas, kad tai ne žaidimas, o propagandos triukas. Man sunku nepritarti – žaisti žaidimą, kuriame šlovinami realūs įvykiai, palikę milijonus aukų, atrodo kaip spjūvis į veidą tiems, kas kenčia. Žaidimo AI generuotas menas ir pigi monetizacija tik dar labiau erzina – tai ne kūryba, o greitas pelno siekimas.
Tačiau kyla klausimas, ties kur užbraukiama riba tarp meno ir propagandos. Jei „Squad 22: ZOV“ parodytų abiejų pusių – Rusijos ir Ukrainos – perspektyvas, galbūt tai būtų drąsus žingsnis. Bet dabar tai vienpusiška meilės laiško karinei kampanijai forma, kuri ignoruoja žmogiškąsias kančias. Žmonės, norintys išbandyti žaidimą iš smalsumo, gali nejausti kaltės, bet bendras įspūdis tikrai nemanau, kad gali likti malonus. Man atrodo, kad Steam rizikuoja ne tik teisiniu aspektu, bet ir prarasti dalį savo auditorijos, kuri nenori mokėti už karo nusikaltimus kaip DLC.
Ateities perspektyvos: cenzūros baimė ar atsakingumas?
Steam dabar turi priimti sudėtingą pasirinkimą – laikytis „viskas leidžiama“ politikos ar imtis veiksmų. Jei žaidimas uždraustas selektyviai, gali kilti kaltinimai šališkumu – kodėl leidžiama „America’s Army“, bet ne „Squad 22: ZOV“? Jei paliekamas, laukia spaudimas iš vyriausybių ir JT, kuri jau pasmerkė Rusijos veiksmus. Manau, kad tai gali tapti precedentu, kai platformos bus verčiamos cenzūruoti turinį pagal politinius interesus. Jei Valve nuspręs traukti žaidimą lauk iš savo platformos, tai atvers pandoros skrynią – ties kur tai baigsis? Gal ir kiti kariniai žaidimai taps taikiniu?
Žaidimų industrija taip pat rizikuoja. Rusija investuoja į esportą kaip propagandos priemonę, o „Squad 22: ZOV“ gali tapti „live-service“ propagandos modeliu, kur realūs įvykiai tampa misijomis. Tai kelia klausimų, ar geimeriai iš tikro nori tokio turinio, ar tai tik laikinas smalsumo pliūpsnis. Panašu, kad ilgalaikėje perspektyvoje tokie žaidimai gali atbaidyti auditoriją nuo Steam, kuri ieško pramogos, o ne politikos.
Palikti ar uždrausti?
Jei geimeriai masiškai skųs žaidimą, tai gali priversti Steam veikti. Manau, kad platforma turėtų rasti balansą – leisti kūrybinę laisvę, bet ne ignoruoti etiką. Jei Steam leis šiam žaidimui egzistuoti, rizikuoja ne tik teisine prasme, bet ir prarasti pasitikėjimą. Ateitis parodys, ar tai išaugs į kažką didesnio, ar taps greitai užmirštu skandalu.
