„Clair Obscur: Expedition 33“ ką tik perlipo 1 milijoną parduotų kopijų – gal ir ne didžiausias rekordas rinkoje, bet, po velnių, žaidimą kūrė vos 33 žmonės, na, 34, jei skaičiuosim šuniuką Monoco (Sandfall Interactive komanda). Ir šitas žaidimas – tikras smūgis į veidą visam šiuolaikiniam šlamštui, kurį pila vakarietiškos studijos. Taip pat žaidimas perlipo 120 000 vienu metu žaidžiančių žmonių ribą „Steam“ – ir nieko keisto, nes jis to vertas.
Kūrėjai, kuriems norisi ploti
„Sandfall Interactive“ komanda – 33 talentingi žmonės (ir Monoco), kurie parodė, kaip reikia kurti žaidimus. Pasaulis? Unikalus iki kaulų smegenų – kiekviena vietovė atrodo skirtingai, išlaiko stilių, bet tuo pačiu perteikia visiškai kitą emociją. Personažai? Visi iki vieno turi savo charakterį, bruožus, istoriją – ir, svarbiausia, jie atrodo puikiai, o ne kaip bulvės su perukais, ką dabar dažnai matai žaidimuose. Na ir yra „Gestral’ų“ – mieli, draugiški mulkiai. Visi veikėjai – nuo pagrindinių iki šalutinių – palieka įspūdį.
Žaidimas trykšta prancūzišku stiliumi – ir tai pagyra, nes kūrėjai laikėsi vienos temos ir ją išpildė puikiai. Tarp jų – buvę „Ubisoft“ žmonės, bet iš tų laikų, kai „Ubisoft“ dar kūrė žaidimus, o ne šablonų kratinį.
Kaip žaidžiasi?
Dar neperėjau – esu 2 akte, bet žaidimas toks, kad grįžtu prie jo, kai tik turiu laisvo laiko. Muzika? Turbūt geriausias garso takelis, kokį esu girdėjęs – įspūdingas instrumentalas ir superinis vokalas, paprasčiau bus jei įmesiu nuorodą, kad patys paklausytumėte, nei aš čia bandysiu apibūdinti. Kovos sistema – „turn-based“, ir, tiesą sakant, nesu didelis šito mėgėjas, išskyrus gal „Heroes of Might and Magic III“ ar „Baldur’s Gate 3“. Bet čia kova įdomi, nors ir neleidžia atsipalaiduoti – mechanikos sudėtingos, daug visokių detalių, reikia laiko, kad perprastum. Atakų atrėmimas ar išvengimas – tikras vargas, ypač prieš bosus. Kartais net nesuprantu, ar čia prasidėjo koks grafinis intarpas, ar mane jau daužo! Yra „Story“ sunkumas, bet jo nebandžiau – kam man lengvumas, kai galiu keiktis prieš ekraną?
Man žaidimas – tarsi miksas tarp „Baldur’s Gate 3“ ir „NieR: Automata“. Kovos sistema ir estetika šiek tiek primena „Baldur’s Gate 3“ ir Maelle įgarsino Jennifer English (ta pati Shadowheart iš „Baldur’s Gate 3“), o pasaulis, istorijos pasakojimas, egzistencializmo tema – grynas „NieR: Automata“. Viskas prasideda miglotai, nieko nesupranti, bet po truputį įsitrauki, ir veiksmas tave pagauna. Toks istorijos atskleidimas – vienas geriausių, kokį esu matęs. Apie istoriją ir siužetrą visiškai nenoriu kalbėti, nes manau, kad kiekvienam reikia pačiam tai patirti,
Ar tikrai viskas puiku?
Vos įsijungi, užuodi „Unreal Engine 5“ smarvę. Pats esu su šituo varikliu dirbęs, tai minusus matau iškart: mikro striginėjimai, plaukai renderinami tragiškai ir sisteminiai reikalavimai išpūsti. Bet žinot ką? 33 žmonės sukūrė šitą žaidimą, ir aš bet kurią dieną rinksiuosi tokį variantą, o ne kokios didelės studijos šlamštą, kurį gamina netalentingi zombiai, užsidėję nesveiką kainą už produktą, kuris gal ir išrenderins plaukus sklandžiau, bet neturės jokios sielos.
Ir nesupraskit klaidingai – „Unreal Engine 5“ nėra prastas variklis, bet reikia daug darbo, kad žaidimas turėtų stilių ir dar būtų optimizuotas normaliai. Dabar „Steam“ pilnas UE5 žaidimų, kurie atrodo kaip klonai – vienodi, be savitumo, dvokiantys tuo „Unreal Engine“ plastiku. „Clair Obscur“ tikrai turi savo veidą, bet turi ir UE5 problemų.
Ar verta griebti?
Paprastai ir aiškiai – taip. „Clair Obscur: Expedition 33“ kainuoja 44,99 Eur Steam, kas šiom dienom – pakankamai padori kaina. Žaidimas išleistas PC, „Xbox Series“ ir „PlayStation 5“.
